°C
      2019 12 10 Antradienis

      Seimo komitetas turi pastabų Konstitucijos pataisoms dėl teismų tarėjų

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      2019-11-20 15:00:00

      Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, trečiadienį svarstęs Konstitucijos pataisas dėl teismų tarėjų instituto įteisinimo, nutarė padaryti pertrauką ir pasiūlyti pataisų iniciatoriams jas tobulinti.

      Seimo vicepirmininkė „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė mano, kad Konstitucijos pataisas reikėtų svarstyti in corpore su lydinčiu Tarėjų įstatymo projektu.

      Tam pritarė ir konservatorius  teisininkas Stasys  Šedbaras. „Konstitucijos tekstas turi būti ypatingai abstraktus. (...) Pritariu, kad turėtume matyti bendrą vaizdą kartu su kitais įstatymais. Pavyzdžiui, kokia teismo sudėtis? Teisėjas ir du tarėjai? Ačiū, mes taip bylas jau nagrinėjome, daugiau tikrai nenoriu tokio teismo Lietuvoje. Tikrai už tokį modelį nebalsuosiu. Galiu sutikti su vokišku modeliu, kada, pavyzdžiui, yra trys profesionalai ir du tarėjai, visokių yra variantų“, - sakė S. Šedbaras.

      Seimo narys teisininkas Rimas Andrikis irgi turėjo rimtų pastabų Konstitucijos pataisoms, taip pat ir dėl tarėjų sąvokos, jų statuso.

      Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pataisomis siūloma nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka bylas kartu su teisėjais nagrinėja bei sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.

      Taip pat siūloma Konstitucijoje įtvirtinti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu.

      Šių metų kovo 21 d. šios Konstitucijos pataisos Seime sulaukė pritarimo po pateikimo.

      Tikimasi, kad, atsiradus tarėjų institutui teismuose, padidės visuomenės pasitikėjimas teismais ir teisine sistema. Manoma, kad tarėjų instituto įteisinimas bus papildoma teisėjų nepriklausomumo garantija.

      Siekiant tinkamai pasirengti tarėjų instituto veikimui, numatoma, kad siūlomi Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.

      ELTA primena, kad šių metų spalio 15 d. Seimas po pateikimo pritarė Tarėjų įstatymo projektui ir jį lydintiems dokumentams. Po svarstymų komitetuose tarėjų klausimas į plenarinį posėdį turėtų būti grąžintas kitų metų pavasarį.

      Pagal projektą, tarėjas – įstatymo reikalavimus atitinkantis visuomenės atstovas, kuris įstatymo nustatytais atvejais gali būti skiriamas kartu su teisėjais nagrinėti bylas teismuose ir priimti teismo sprendimus. Byloms nagrinėti asmenys būtų parenkami iš tarėjų sąrašo.
      Tarėjų įstatymo projekte numatomi reikalavimai tarėjams, tarp kurių yra Lietuvos pilietybės, nepriekaištingos reputacijos ir aukštojo universitetinio išsilavinimo – magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimai.

      Asmuo, pretenduojantis tapti teismo tarėju, turės būti įtrauktas į tarėjų sąrašą.

      Įstatymo projektą lydinčiame Civilinio proceso kodekso pataisų projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėju nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

      Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225-228 straipsniuose (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas ir piktnaudžiavimas).

      Skaityti komentarus