°C
      2020 07 08 Trečiadienis

      Prokuratūra: V. Sutkus ir M. Zalatorius sulaikyti tiriant neteisėtą poveikį teisėkūrai

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2020-06-02 17:00:00

      Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius bei dar keturi asmenys antradienį sulaikyti įtariant neteisėtu poveikiu teisėkūros procesams.

      Jie sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

      „Akivaizdu, kad bet kokia neskaidri, abejonių kelianti veikla teisėkūros procesams, konkretūs teisės aktai negali tarnauti atskiroms grupėms, o ne visai visuomenei“, – spaudos konferencijoje sakė generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

      „Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“, – pridūrė prokuratūros vadovas.

      Jo teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

      „Šiandien mes aiškinamės apie 400 tūkst. eurų pinigų kilmę. Per ankstyva būtų konstatuoti, kad visa ši suma buvo gauta iš neteisėtos veiklos, tačiau jų kilmė yra tiriama“, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.

      „Tai nėra kyšis kaip vienas atsiskaitymas už kažkokią paslaugą. Tai yra pinigų suma, kuria disponavimas yra apribotas ir tų pinigų kilmė yra tiriama“, – pridūrė jis.

      „Kalba eina apie pinigus, kurie vienaip ar kitaip priklauso V. Sutkui“, – taip pat sakė STT vadovas.


      STT: įtarimai susiję su lobistine veikla

      Įtariamieji šiuo metu sulaikyti. Kokie įtarimai pareikšti konkretiems asmenims teisėsauga šiuo metu nedetalizuoja, kaip teigiama, taktikos sumetimais.

      „Kol kas kuriam asmeniui kokie Baudžiamojo kodekso straipsniai inkriminuojami, netiksliname“, – sakė Ž. Bartkus.

      Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių, atliekami kiti proceso veiksmai. Juose dalyvauja apie 100 STT pareigūnų.

      STT vadovas pabrėžė, jog kratos gali būti atliekamos ir tose įmonėse, kurios nebūtinai yra įtariamos nusikaltimais.

      Pasak jo, įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

      „Neteisėtas lobizmas vyko, kas tyrimo metu ir buvo nustatyta, ir iš lobistinės veiklos, tai yra, iš įtakos darymo priiminėjant vienus ar kitus sprendimus, ne tik teisėkūros procese, buvo pelnomasi“, – sakė jis.

      Be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus taip pat sulaikyti keturi privatūs asmenys, jie Ž. Bartkaus teigimu, yra „verslo pasaulio žmonės“, tačiau jų veiklos nedetalizuoja.

      Jis teigė, kad tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios.

      „Jie tai galėjo daryti, tačiau šito tyrimo metu matome, kad linija tarp teisėto lobizmo ir prekybos poveikiu yra labai siaura ir, šiuo atveju, galimas teisėtas lobizmas virto prekyba poveikiu“, – sakė STT vadovas.

      Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.

      „Kalbėti reikėtų apie tai, kad teisės akto priėmimas, jis iš esmės neturėtų būti pasipelnymo šaltinis kažkam. Šiuo atveju mes kalbame apie tai, kad teisės aktai, ar tai buvo mokestiniai teisės aktai, ar tai su biudžetu susiję teisės aktai, ar kitokie sprendimai, jie turėtų būti priiminėjami skaidriai“, – pabrėžė Ž. Bartkus.

      M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.

      „Galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą jis ir darė, gindamas interesus bankų, tačiau kreipdamasis į Verslo konfederacijos prezidentą, buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą“, – sakė Ž. Bartkus.

      Poveikis galėjo būti daromas dėl bankų mokesčių

      Teisėsaugos duomenimis, tarp įstatymų projektų, dėl kurių galėjo būti darytas neteisėtas poveikis – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.

      „Kai kalbame apie M. Zalatorių, įvardijame praėjusių metų pabaigoje Seime svarstytą su bankų apmokestinimu susijusį įstatymo projektą“, – sakė STT vadovas.

      Seimas praėjusių metų pabaigoje, kartu su 2020 metų biudžetu, nuo šių metų pradžios penkiais procentiniais punktais iki 20 proc. padidino bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimą. 20 proc. mokesčio tarifas taikomas tik didesniam nei 2 mln. eurų pelnui ir galioja tik trejus metus – apskaičiuojant 2020-2022 metų pelno mokestį.

      Svarstymo metu apie tai, kad didesnis mokestis bus taikomas tik trejus metus, diskutuota nebuvo. Kodėl taikomas būtent trejų metų laikotarpis nebuvo atskleista ir projekto aiškinamajame rašte. Vienas iš įstatymo iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas vėliau aiškino, kad trejų metų terminą rekomendavo Finansų ministerija.

      M. Zalatorius tuomet teigė, kad LBA su Seimo nariais apie didesnį pelno mokesčio tarifo taikymą tik trejiems metams nesitarė.

      Seimui taip pat  buvo teiktas siūlymas apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šio projekto svarstymas buvo atidėtas. Pasiūlymą apmokestinti bankų turtą kritiškai vertino ir Europos Centrinis Bankas bei Lietuvos bankas.

      Pasiūlymą dėl bankų turto apmokestinimo pateikusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga tuomet tvirtino jo neatsisakanti ir ketinanti siekti, kad jis būtų priimtas.

      LBA kritikavo tiek siūlymą dėl bankų turto apmokestinimo, tiek dėl didesnio pelno mokesčio tarifo, taip pat nesėkmingai prašė prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą dėl didesnio bankų pelno apmokestinimo.

      V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“, praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi bei tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.

      Pagal Registrų centro duomenis, V. Sutkus šiuo metu taip pat yra konsultacijų bendrovės „Bonum Partners“ akcininkas ir vadovas. 

      47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.

      Registrų centro duomenimis, M. Zalatorius šiuo metu taip pat yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, viceprezidentas, taip pat – Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys. 

      Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus