°C
      2019 09 23 Pirmadienis

      Kaunas nori prisijungti 13 rajono seniūnijų, miesto plotas išaugtų tris kartus

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      Autorius: BNS informacija
      2019-09-09 13:00:00

      Kauno miestas, siekdamas pritraukti daugiau lėšų į biudžetą iš miesto teikiamomis paslaugomis besinaudojančių gyventojų, nori prisijungti 13 rajono seniūnijų, rajono meras Valerijus Makūnas sako, kad sprendimai yra skaldantys ir skuboti.

      Šį procesą miesto taryba ketina inicijuoti antradienį, BNS patvirtino mero Visvaldo Matijošaičio atstovas spaudai Tomas Grigalevičius – savivaldybė planuoja kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti gyventojų apklausą. 

      Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.

      Tarybai apsisprendus, dėl teritorijų prijungimo taip pat bus konsultuojamasi su Kauno rajono savivaldybe, Vyriausybe. 

      Registruotame sprendimo projekte miesto teritoriją siūloma išplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.

      Pabrėžiama, kad siūlomų prijungti vietovių tipai nesikeistų, tik jie taptų Kauno miesto dalimis. Žadama, kad nesikeistų ir mokesčių dydis.

      Mero V. Matijošaičio teigimu, šiandieninis Kaunas peržengia administracines savo ribas, t. y. rajono gyventojai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas.

      „Tačiau šie kauniečiai ten, kur gyvena, negauna tokių kokybiškų paslaugų, kokias gauna mieste gyvenantys žmonės. Mes matome ir girdime, kad už miesto ribos gyvenantys kauniečiai nėra patenkinti rajono gatvių ir šaligatvių būkle, nėra patenkinti darželių trūkumu prie namų, nėra patenkinti viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis. Todėl inicijuojame mini referendumą, per kurį žmonės turės galimybę pasirinkti. Tai turi būti žmonių sprendimas“, – BNS perduotame komentare akcentavo V. Matijošaitis.

      Sprendimo projekte pažymima, kad prijungti siūlomos teritorijos yra tankiai apgyvendintos, ekonomiškai ir socialiai susijusios su miestu, turi bendrus kelius su Kaunu.

      Miesto darželius lanko per 5 tūkst. vaikų, kurių vienas ar abu tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos Kaune. Teigiama, kad tai miesto savivaldybės biudžetui kainuoja daugiau nei 10,9 mln. eurų per metus. Miesto mokyklose mokosi per 3,2 tūkst. rajone gyvenančių vaikų, didžioji dalis jų – seniūnijose, kurias ketinama prijungti.

      Taip pat skelbiama, kad miestas kas mėnesį išleidžia 86 tūkst. eurų išlaikyti dešimčiai rajoninių maršrutų, o miestą aptarnaujančios komunalinės įmonės paslaugas teikia per 25 tūkst. adresatų rajone. Akcentuojamos ir išlaidos rajono gyventojams miesto gydymo įstaigose.

      Savivaldybė pažymi, kad ir užsienio investuotojai Kauną bei Kauno rajoną vertina kaip bendrą visumą, vertina darbuotojų susisiekimo patogumą, galimybes naudotis švietimo, ugdymo įstaigomis, tačiau dėl teritorinių apribojimų miestas gali prisiimti įsipareigojimus tik savo ribose.

      Kartu pažymima, kad tiek miesto, tiek rajono savivaldybės stato to paties sveikatinimo, poilsio objektus – baseinus, sporto sales, tad lėšos naudojamos neracionaliai, atskirai vykdoma ir elektromobilių stotelių plėtra. 

      „Todėl siekiant užtikrinti sėkmingą regiono vystymąsi ir išnaudoti investicinį potencialą svarbu turėti galimybę vienu vardu tartis su investuotojais, bendrai pristatyti regione esančias veiklos galimybes ir sąlygas“, – argumentuojama teritorijų prisijungimo būtinybė.

      Kauno rajono meras Valerijus Makūnas miesto politikų siūlymą vadina skubotu bei kviečia svarstyti kitus galimus variantus, pavyzdžiui, tobulinti atsiskaitymo tarp rajono ir miesto sistemą už švietimo, transporto ir kitas viešąsias paslaugas, taip pat svarstyti, ką daryti su žiedinėmis savivaldybėmis nacionaliniu mastu.

      „Tai yra nacionalinio lygmens klausimas – Vyriausybės, Seimo. Jam reikia pasiruošti, aprobuoti moksliškai, gerąja Europos, mūsų patirtimi. Galima būtų pradėti tartis su visa visuomene, bet žiūrėti plačiai: siūlyčiau žiūrėti į visą savivaldybių kontekstą arba į visų žiedinių savivaldybių kontekstą, o ne imti kažkokias išrankiotas teritorijas“, – tikino meras.

      Jis pabrėžė, kad nėra nusistatęs prieš jungimą, tačiau ragino prieš diskusijas pateikti daugiau argumentų dėl prijungimo, apklausti rajono gyventojus, nes tai iš esmės paveiks jų gyvenimą. Politikas dėstė, kad aplink didmiesčius susiformavusios žiedinės savivaldybės būdingos Vakarų Europos valstybėms.

      „Tai, kas dabar siūloma absoliučiai prieštarauja Europos praktikai. Čia draskoma, ne apjungiama. Nenorima geriau, o skubama nepamatuotai. Mes tam nepasirengę. Čia nekalbu apie Kauno rajoną, apie Makūną – aš noriu nacionalinės regionų politikos“, – pridūrė jis.

       Kauno rajono savivaldybė šiuo metu užima beveik 1,5 tūkst. kvadratinių kilometrų.

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus