„Aš noriu pakartoti tą pavyzdį, kuris leidžia mums teigti apie krizių valdymą prieš 12-13 metų bei 2020 metais, kada kilo pirmoji pandemijos banga. Tai buvo visiškai skirtingas valdžios veiklos algoritmas. Ir mes matome rezultatus. Mes matėme 2009 m. Lietuvoje smukusį BVP – labiausiai visoje Europos Sąjungoje, o 2020 metais mes matome mažiausiai visoje ES smukusį Lietuvos BVP. Skirtumas buvo tas, kad pirmuoju atveju mes mechaniškai taupėme... Žinoma, tada ir galimybės buvo kur kas labiau ribotos. Mes didinome mokesčius, karpėme išlaidas ir galiausiai bendrame rezultate turėjome didesnę valstybės skolą ir didžiulį nedarbą, milžinišką emigraciją, nuo kurios neatsitokėjome net ir praėjus keliems metams. O 2020 metais mes turėjome pakankamai gerai valdomą situaciją ir neturėjome didesnių makroekonominių nuostolių“, – žurnalistams Klaipėdoje pirmadienį teigė G. Nausėda.

„Įvertinę štai šią patirtį mes galėtume padaryti teisingas išvadas ir suprasti vieną dalyką – jei nebus aktyvios anticiklinės politikos, mes leisimės laisvojo kritimo režimu ir, galimas dalykas, kad tos prognozės, kurios menkai buvo pakoreguotos, kad jas teks koreguoti dar kartą į mažąją pusę“, – pridūrė prezidentas.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė Lietuvos ekonominės raidos scenarijus. Prognozėse numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 17,8 proc., t.y. 2 proc. punktais daugiau nei projektuota birželio mėnesį, o 2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6 proc. Laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.

Taip pat, spėjama, kad nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas, skelbiama Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams.