°C
      2022 06 30 Ketvirtadienis

      Ekonomikos šešėlis traukiasi lėčiau nei norėtųsi, nors gyventojai pasirengę už atsakingų įmonių prekes ir paslaugas mokėti daugiau

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2022-05-16 21:00:00

      Pandemija padarė ženklią įtaką gyventojų nuostatoms dėl verslo skaidrumo ir ekonomikos šešėlio – skaidria įmonių veikla, besirinkdami paslaugas ar prekes, pasidomi 52 proc., o 66 proc. gyventojų yra labiau linkę mokėti daugiau už skaidrios ir atsakingos įmonės produkciją, rodo „Baltosios bangos“ atliktas gyventojų nuostatų dėl šešėlio ir skaidrumo tyrimas.

      Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pastaruosius metus stebimos šešėlio ir PVM atotrūkio tendencijos rodo gerėjančią situaciją.

      „Nors nėra visuotinai pripažintos šešėlio matavimo metodikos, įvairių tyrimų tendencijos rodo gerėjančią situaciją, o Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje esame vertinami tarp šalių, kuriose užfiksuotas didžiausias PVM atotrūkio sumažėjimas, – teigė finansų ministrė. – Turint omenyje šias tendencijas, vienas pagrindinių Vyriausybės tikslų nesikeičia – dar efektyviau sumažinti šešėlį, skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą, užtikrinti taiklesnį mokesčių administravimą, užkardyti pažeidimus rizikinguose sektoriuose bei skaitmenizuotai rinkti ir analizuoti duomenis, todėl proaktyviai esame parengę plačios aprėpties kompleksinių priemonių planą ir išsikėlę tikslą iki 2030 m. dabartinį 25 proc. PVM atotrūkį sumažinti iki 10 proc. – ES vidurkio“.

      Šiemet išaugo ir gyventojų požiūrio į įmonių skaidrumą įvertis – šiuo metu jis siekia 5,6 balo iš 10, kai pernai buvo 4,7. Indeksas rodo, kokia dalis gyventojų ir kaip stipriai domisi įmonių skaidrumu ir atsakomybe. Auga ir gyventojų nusiteikimas daugiau mokėti už skaidrios ir atsakingos įmonės paslaugas (66 proc. palyginti su 56 proc. pernai). Panašiai gyventojai vertina ir įmones, kurios žino ir valdo savo socialinius ir aplinkosauginius poveikius – už tokios įmonės produkciją daugiau mokėti sutiktų 46 proc. (palyginti su pernai 46 proc.). 

      „Gyventojų apklausa rodo, kad gyventojams, ypač jaunajai kartai, skaidrus verslas ir atsakingas asmeninis elgesys tampa vis svarbesnis, – sako „Baltosios bangos“ iniciatorių „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. – Gyventojai yra pasirengę prisiimti ir skaidrumo kaštus, t.y. mokėti daugiau skaidrioms ir atsakingoms įmonėms. Tai labai svarbu dabartinio karo ir augančių ekonominių rizikų akivaizdoje, kai stiprus, skaidrus ir atsakingas verslas yra pagrindinė jėga, kurianti ir mūsų valstybės gerovę, ir prisidedanti prie pagalbos Ukrainai“.

      Kita vertus, šešėlio mąstai Lietuvoje bendromis atsakingų gyventojų, verslo ir aktyviai dirbančių institucijų pastangomis mažėja, tačiau lėčiau, nei norėtųsi - skirtingais vertinimais jo dydis siekia nuo 13 iki 20 proc. nuo BVP. Pasak R. Skyrienės, verta pastebėti, kad ekonomikos šešėlis yra labai inertiškas reiškinys. Jam įveikti būtinos kompleksinės pastangos, nes dažnai neatsakingas gyventojų elgesys susiformuoja kaip įprotis, pvz., pirkti cigaretes iš kaimyno ar remonto darbus nelegaliai. 

      Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidžia, kad pagrindinė tendencija jau keleri metai nesikeičia – jauni žmonės daug atidžiau stebi įmones, iš kurių perka prekes ar paslaugas. 63 proc. jaunų žmonių iki 30 metų sako, kad jie domisi įmonės skaidrumu ir atsakomybe, jų skaidrumo indeksas nuo pernai metų padidėjo nuo 5,2 iki 6 balų 10 balų sistemoje. Taip pat nesikeičia tendencija, kad skaidrumui mažiausiai dėmesio skiria vyresni asmenys, gaunantys mažesnes pajamas, dirbantys nekvalifikuotą darbą, gyvenantys mažesniuose miesteliuose. 

      „Liūdina, kad vyresni gyventojai, kuriems su amžiumi reikia vis daugiau socialinių ir viešųjų paslaugų, nemato sąsajų tarp šešėlio ir kiek ar kokia apimtimi tokios paslaugos teikiamos. Dėl šešėlio valstybė netenka pajamų, iš kurių yra finansuojamos valstybės teikiamos paslaugos ir užtikrinama jų kokybė, – sako R. Skyrienė. – Tačiau noriu sugriauti vis dar gajų mitą, kad mažesnių miestų gyventojai labiau linkę toleruoti šešėlį. Šiuose miestuose taip pat veikia kavinės be grynųjų, gyventojai puikiai atskiria skaidrias ir neskaidrias įmones, vis tvirčiau reikalauja legalių darbo sąlygų ar tinkamo viršvalandžių apmokėjimo“.

      Pasak R. Skyrienės, „Baltosios bangos“ veikla taip pat rodo, kad skaidrumas ir atsakingas įmonių elgesys tampa vis svarbesnis ir toliau nuo didžiųjų miestų, bet tyrimas atskleidžia, kad erdvės didinti sąmoningumą tiek verslui, tiek gyventojams dar nemažai. 

      Todėl šiandien startuojanti skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, visoje Lietuvoje kvies dalyvauti įvairiuose renginiuose, paskaitose, diskusijose, pasikalbėjimuose apie tai, kodėl yra svarbus atsakingas gyventojų ir verslo elgesys bei kaip jis lemia mūsų visų gyvenimo kokybę. 

      PVM atotrūkis stabiliai mažėja 

      Dar vienas su šešėlinės ekonomikos mastu siejamas rodiklis yra PVM atotrūkis. CASE 2021 m. ataskaitoje paskelbta 2020 m. Lietuvos PVM atotrūkio prognozė, pagal kurią atotrūkis sudaro 20 proc. Palyginimui, 2019 m. PVM atotrūkis buvo – 21,4 proc., o 2015 m. – 26,9 proc.

      „Europos Komisija rekomenduoja vertinti ne konkretų rodiklį, o jo kitimo tendenciją. Ji Lietuvoje pastaruosius kelerius metus yra teigiama – PVM atotrūkis Lietuvoje mažėja, – sako Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas. – Nepaisant to, PVM atotrūkio mažinimas yra vienas iš svarbiausių VMI uždavinių ilgalaikėje perspektyvoje. Tuo tikslu, atsižvelgiant į Pasaulio banko ekspertų rekomendacijas, peržiūrime PVM administravimo sistemą, pradedant nuo mokesčio mokėtojų registravimo ir teisingo deklaravimo užtikrinimo, planuojame automatizuotus informavimo apie nustatytus trūkumus bei prievolės suformavimo procesus“.

      VMI pažymi, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius sumoka savanoriškai, tai daro teisingai ir laiku, o vykdoma kontrolės veikla yra tikslingai nukreipta į mokesčių vengimo požiūriu rizikingiausius mokesčių mokėtojus, dažnomis patikromis netrikdant sąžiningų mokesčių mokėtojų veiksmų. Mokesčių administratorius pastaraisiais metais didesnį dėmesį skyrė statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei odontologijos sektoriams, siekė užkirsti kelią pelno mokesčio ir mokesčių bei įmokų susijusių su darbo santykiais, vengimui, vykdė komercinės veiklos elektroninėje erdvėje priežiūrą. 

      Pernai VMI atlikus 5,3 tūkst. kontrolės veiksmų, nustatyta apie 72 mln. Eur suma, kuria mokesčių mokėtojai papildys biudžetą. Apie 95 įmonių ar gyventojų veiksmuose nustatytus nusikalstamų veikų požymius VMI pranešė teisėsaugos institucijoms. Dėl to valstybės biudžetui galėjo būti padaryta 13,8 mln. eurų žala. Taip pat po VMI nurodytų įvairių prieštaravimų ir neatitikimų, iškeltų klausimų, mokesčių mokėtojai savarankiškai tikslino deklaruotus duomenis bei sumokėjo 44,7 mln. eurų papildomų mokesčių.

      Skaityti komentarus