°C
      2024 05 24 Penktadienis

      Ant Vyriausybės stalo – teismų rūmų mažimo planas

      Nuotrauka: BNS nuotr.

      Autorius:
      2023-05-28 20:00:00

      Kai kurie teismų rūmų pastatai šiuo metu yra neadekvačiai dideli ir brangiai kainuoja, sutinka teisėjų bendruomenės atstovai, reaguodami į Teismingumo ministerijos sprendimą reorganizuoti ir uždaryti kai kuriuos teismų rūmus.

      Balandį Teisingumo ministerija pasiūlė nuo 2024 metų sausio 1 dienos perpus sumažinti teismų rūmų: vietoj 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų palikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmus.

      Reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros. 

      Jungs ir rūmus, ir veiklos teritorijas

      Pagal Vyriausybės parengtą projektą, siūloma sujungti Alytaus, Lazdijų ir Prienų teismų rūmų veiklos teritorijas, atsisakyti pastato Lazdijuose, apjungti Druskininkų ir Varėnos teismus.


      Planuojama sujungti Kauno ir Kaišiadorių apylinkių teismų veiklos teritorijas, Jonavos ir Kėdainių teismų rūmus, sujungti Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono teismus. Plungės apylinkės teismą norima išvis panaikinti jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.

      „Po reformos Klaipėdos apylinkės teismas sudarytų vieną teismingumo teritoriją ir veiktų be teismo rūmų, tačiau būtų išlaikyta minėtų esamų teismo rūmų infrastruktūra Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose“, – teigiama projekte.

      Anot jo, būtų sujungti Marijampolės apylinkės teismo Šakių ir Vilkaviškio rūmai, Jurbarko teismo veiklos teritorija priskirta Tauragės apylinkės teismui. Taip pat siūloma sujungti Kupiškio ir Rokiškio rūmus, Biržų ir Pasvalio apylinkių teismus, „atsisakant neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Pasvalio rūmų infrastruktūros“.

      Šiaulių apylinkės teisme siūloma sujungti Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio rūmus, paliekant veikti pastaruosius ir išlaikant infrastruktūrą Joniškyje bei atsisakant infrastruktūros Pakruojyje. Taip pat siūloma sujungti Kelmės ir Raseinių teismų rūmus.

      Pagal projektą būtų sujungti Tauragės, Šilalės bei Jurbarko teismų rūmai, Mažeikių ir Akmenės teismų rūmai, atsisakant infrastruktūros Akmenėje, Ignalinos ir Švenčionių, Visagino ir Zarasų, Molėtų ir Ukmergės teismų rūmai.

      Prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų siūloma prijungti Širvintų teismo rūmus.

      Teismų rūmų pertvarką Ministrų kabinetas planuoja svarstyti kitą savaitę. Tam reikės ir Seimo pritarimo.

      „Išvaduokite mus iš šito pastato“

      Alytaus apylinkės teismo pirmininkė Irmutė Kliučinskienė sako, jog žinią, kad uždaromi dveji šio teismo padaliniai Prienuose ir Lazdijuose darbuotojai sutinka ramiai ir tam teismas nesipriešina.

      Ji teigia, kad dėl kelių žmonių laikyti šiuos pastatus yra „neracionalu ir neprotinga“, o šiuo metu tai – „didelė našta ant visų mūsų ir valstybės pečių“.

      Teismo pirmininkė pateikia pavyzdį, jog Lazdijų teismo rūmus su dviem teisėjais praėjusiais metais išlaikyti kainavo 29,3 tūkst. eurų, tuo metu Alytaus teismo rūmus su 13 teisėjų – 34,2 tūkst. eurų.

      Lazdijų teismas taip pat susiduria su personalo problema.

      „Netrukus čia liks dirbti vienas teisėjas, kita teisėja pereina į kitą teismą. Sekretorės važinėja iš Alytaus, Simno, nėra taip, kad iš pačių Lazdijų, o kas dirbo iš jų, jau išeina į užtarnautą poilsį“, – BNS sakė I. Kliučinskienė.

      Jos teigimu, uždarius šiuos rūmus, dalis darbuotojų pereis į Alytaus rūmus, kiti svarsto anksčiau išeiti į pensiją.


      „Nuo 2018 metų sprendžiame Lazdijų teismo problemą, visi tą supranta, visi sakome: išvaduokit mus iš šito didelio pastato“, – teigė Alytaus apylinkės teismo vadovė.


      Tokį darbuotojų prašymą Teisėjų tarybos vizito metu girdėjusi patvirtina ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.


      „Dabar akivaizdu, kad lieka vienas teisėjas, 2,3 tūkst. kvadratų gal šiek tiek daugoka. Mes patys save darome tos situacijos įkaitais“, – per Teisėjų tarybos posėdį balandį sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja.


      Per posėdį kalbėta ir apie Pasvalio teismo pastatą, stovintį ant fiziniam asmeniui priklausančios žemės. Panevėžio apylinkės teismo duomenimis, nuo 2018 metų už žemės nuomą savininkui mokama po 4,5 tūkst. eurų. Šiame teisme dirba dvi teisėjos.


      Tarybos pirmininkė: norime, kad būtų geriau 


      Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė sako, kad reforma siekiama, jog teismų sistemoje visi jaustųsi gerai, o nieko nekeičiant situacija netaps geresnė.


      „Pripažinkime, gyvenimas keičiasi, ir mes užėmę status quo poziciją ir sakydami: mes nieko nedarysime, duokite mums pinigų, sumažinkite darbo krūvį, ir ko dar norėtume – naujų pastatų, – taip galvojant nieko nebus. (...) Užimti poziciją ir nieko nedaryti negali būti nei teismo, nei Teisėjų tarybos pozicija. Mūsų pozicija nėra blogiau mūsų žmonėms, mūsų pozicija – kad teismams, teisėjams būtų geriau“, – per Teisėjų tarybos posėdį yra sakiusi S. Rudėnaitė.


      Ji teigė, kad reforma taip pat norima suvienodinti apylinkių teisėjų darbo krūvius.


      „Apylinkių teisėjai, turėdami vienodą darbo stažą, visi uždirba tuos pačius pinigus. Ar jie tikrai vienodai dirba už tuos pačius pinigus? Ne, jie dirba nevienodai, ar tai yra teisinga teismų sistemoje? Aš manau, ne“, – teigė S. Rudėnaitė.


      Kaip skelbė Teisingumo ministerija, reforma būtų vykdoma vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. 


      Apylinkių teismų tinklas optimizuojamas įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus ir jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.


      Lietuvos teismų reforma vyksta ne pirmą kartą – pastarąjį kartą optimizavimo procesas vyko aukščiau minėtų teisėjų 2018 metais.


      Tada vietoj 49 apylinkių teismų liko 12 apylinkės teismų: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regiono apylinkės teismai iš viso su 48 padaliniais (teismo rūmais) bei Vilniaus miesto apylinkės teismas. 

      Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

      Skaityti komentarus