°C
      2020 03 31 Antradienis

      Įspūdingi, bet kenksmingi: ką rinktis vietoje fejerverkų?

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Gintarė Kotryna Vilimaitė
      2019-12-30 17:00:00

      Šventinį Naujųjų metų pasitikimą sunkiai įsivaizduojame be siautulingos formų ir spalvų fiestos danguje: esam įpratę pasveikinti ateinančius metus patys į viršų paleisdami šventinį fejerverką ar užvertę žvilgsnius tiesiog stebėti įspūdingą jų šou. Vis dėlto, ekologijos specialistės Ritos Kapčinskienės ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovo Romo Draskinio teigimu, dažnai nesusimąstome, kad, rodos, nekaltas šventinis užsiėmimas turi didžiules pasekmes ne tik gamtai, bet ir mūsų pačių sveikatai.

      Ką slepia fejerverkų spalvos?

      Raudona, žalia, mėlyna, violetinė – fejerverkai mums siejasi su tikra spalvų puota danguje. Tačiau nors pirmieji parako pripildyti fejerverkai atsirado jau X amžiuje Senovės Kinijoje, apie tokią jų įvairovę bei ryškumą, kokius matome šiandien, galima kalbėti tik nuo XIX amžiaus. Būtent tada buvo atrasta, kad jų sudėtį papildžius skirtingais cheminiais elementais, galima išgauti skaidrius skirtingus atspalvius.

      „Pavyzdžiui, stroncio druskos nuspalvina fejerverkus raudonai, bario druskos – žaliai, vario druskos – mėlynai, o atitinkamas vario ir stroncio druskų junginys degimo metu padeda išgauti violetinę spalvą. Kitaip tariant, įspūdingas vaizdinys Naujųjų metų nakties danguje – ne tiek meno kūrinys, kiek griežto ir tikslaus chemijos mokslo rezultatas“, – pasakoja ekologė R. Kapčinskienė.  

      Pasak jos, didžioji tokios fejerverkų sudėties problema ta, kad degimo metu šie pridėtiniai cheminiai elementai ne tik sukuria spalvas, tačiau į orą išskiria ir kietąsias daleles. Pastarosios ypač pavojingos sergantiems astma bei kitomis kvėpavimo takų ligomis, tačiau didesni jų kiekiai kelia grėsmę ir visiškai sveikiems žmonėms.

      „Mums gali atrodyti, kad tamsoje ištirpę fejerverkai išnyko be pėdsako, tačiau tiesa ta, kad jie po savęs palieka ore plika akimi nematomų kietųjų dalelių debesis. Jei žmogaus plauko storis būna 50–70 mikronų, tai stambiųjų kietųjų dalelių skersmuo gali siekti 10 ir mažiau, o smulkiųjų – 2,5 ir mažiau mikronų. Sudegus fejerverkams, ore šios dalelės, nors ir nematomos, gali išsilaikyti net kelias dienas. Jomis kvėpuojant dirginami kvėpavimo takai, o sergantys kvėpavimo ligomis gali pajusti jų paūmėjimus“, – teigia R. Kapčinskienė.

      Pavienis fejerverkas didesnės įtakos galbūt ir neturėtų, tačiau didžiųjų švenčių metu į dangų paleidžiami fejerverkų kiekiai dalelių koncentraciją ore padidina keliolika ar net keliasdešimt kartų. Tai tampa didele Europos ir pasaulio problema. Tarkime, 2017 m. sausio 1-ąją Vokietijos mieste Miunchene kietųjų dalelių kiekis vienam kubiniam metrui oro net 26 kartus viršijo Europos Sąjungos leistiną normą.

      Kietosios dalelės – ne vienintelė grėsmė

      Vis dėlto, pasak atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovo R. Draskinio, ši nematoma fejerverkų grėsmė nėra vienintelė – papildomai galima įvardinti ir labiau apčiuopiamas jų keliamas problemas.

      „Lietuvoje dažniausiai išgirstame apie sudėtingas traumas, nudegimus, kurių priežastis – neatsakingai naudojami fejerverkai arba tiesiog nepasisekęs jų paleidimas. Dar galime pridėti gaisro grėsmę, jautresniems žmonėms ir naminiams gyvūnams diskomfortą keliantį triukšmą bei, žinoma, apčiuopiamas fejerverkų atliekas, kurios nusėda ant žemės ar į vandens telkinius“, – vardija R. Draskinis.

      Pasak jo, šios po fejerverkų fiestos liekančios atliekos nėra perdirbamos, o įkaitę ar nepilnai sudegę likučiai vis dar gali kelti gaisro, nudegimų ar sprogimo pavojų. Juose esančios cheminės medžiagos gali nusėsti dirvožemyje ar patekti į artimus vandens telkinius ir daryti neigiamą įtaką jų ekosistemoms.

      Draskinio teigimu, geriausia būtų atsargiai surinktas fejerverkų atliekas trumpam pamerkti į vandenį, kad šios atvėstų ir nebekeltų grėsmės užsidegti ar sprogti. Tuomet jas reikėtų sudėti į atliekų maišelį ir išmesti į bendrą komunalinių atliekų konteinerį. Visgi, jei atliekos kelia įtarimą, pvz., įtartinai smilksta-cypia, verčiau prie jų nesiartinti. Jeigu manote, kad gali kilti grėsmė sveikatai, reikėtų susiekti su ugniagesiais gelbėtojais.

      Svarbu atsiminti ir tai, kad nepanaudotų fejerverkų dėl didesnės užsidegimo bei sprogimo grėsmės negalima mesti į konteinerius – juos reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, kuriose šie fejerverkai bus priimti nemokamai ir tvarkomi kaip pavojingosios atliekos, griežtai laikantis saugumo.

      Globali problema ir alternatyvos

      Paradoksalu, tačiau Kinijoje atsiradę ir glaudžiai su tradicinėmis švenčių apeigomis susiję fejerverkai, šiuo metu šalyje yra griežtai ribojami, o daugelyje miestų – visiškai uždrausti. Indija dėl kenksmingų dalelių smogo, liekančio po fejerverkais pažymimos tradicinės Diwali šventės, taip pat ėmėsi griežto fejerverkų reguliavimo bei draudimų.

      Europos šalys irgi nerimsta. Didžiojoje Britanijoje šiemet daugiau nei pusė milijono gyventojų pasirašė peticiją, prašančią uždrausti fejerverkus dėl jų keliamo triukšmo. Daugelis Vokietijos didmiesčių šiemet išskyrė miesto zonas, kuriose taip pat bus draudžiama leisti mėgėjiškus fejerverkus.

      „Oficialūs draudimai yra kraštutinė priemonė ir galbūt tam tikrais atvejais būtina, tačiau manyčiau, kad pokyčiai turi prasidėti nuo mūsų sąmoningumo švęsti tvariau. Fejerverkai, rodos, yra neatsiejama Naujųjų metų dalis, tačiau galbūt nebūtina užsiimti mėgėjišku jų leidimu? Gal užtenka pasigrožėti mieste ar miestelyje organizuoto renginio fejerverkais?“, – diskusiją skatina R. Draskinis.

      Pasak „Ekonovus“ vadovo, šiandien netrūksta vizualiai ryškių, akį traukiančių ir tvaresnių alternatyvų fejerverkams – tai ir lazerių šou, kurį pasidaryti saugiai galite namų kieme, taip pat – tamsoje šviečiančios lazdelės. Tik pastarąsias reikėtų rinktis ne vienkartines, o LED, tuomet naudoti jas galėsite ne tik vieną Naujųjų naktį.

       „Kurkime šventinę nuotaiką kiek įmanoma tvaresniais būdais. Galime sąmoningai suformuoti tokias švenčių tradicijas, kurios būtų draugiškesnės mūsų pačių aplinkai ir juo labiau sveikatai. Galiausiai, juk per šventes svarbiausia – su artimaisiais turiningai praleistas laikas, dėmesys vienas kitam, visa kita – tik papildančios detalės“, – skatindamas pokyčius apibendrina R. Draskinis.

      Skaityti komentarus