Tokia buvo Wolfgango Amadeus Mozarto kasdienybė – jis buvo ne tik neįtikėtinai produktyvus kompozitorius, bet ir kompozitorius, kurio kūriniai laikomi vienais didžiausių klasikinės muzikos šedevrų.

Ankstyva dienos pradžia

Mocarto kūrybiškumas, regis, kunkuliavo nakties metu ir jis anksti ryte imdavosi darbo, užrašydamas ant popieriaus savo naktinius įkvėpimus. Kartais idėjos tiesiog tekėdavo jam į galvą, o pats Mocartas ne visada žinodavo apie jų kilmę.Kaip jis pats apibūdino: „Kai esu... visiškai vienas, visiškai savimi... arba naktį, kai negaliu užmigti, būtent tokiomis progomis mano idėjos liejasi geriausiai ir gausiausiai.“
Paprastai jis keldavosi prieš 6 val. ryto, o visų pirma jis susišukuodavo plaukus.Mocartas labai rūpinosi savo išvaizda.Plaukų tvarkymo procesą ir kitą rytinę higieną jis baigdavo iki 7 val. ryto, tačiau ne be pertraukų, kai jį užklupdavo muzikinis įkvėpimas, priversdamas jį sėsti prie klavišų įpusėjus dienos pasiruošimui.

Nuolat kūrybos procese

Po šios rutinos ir lengvų pusryčių, (jo pusryčiai būdavo duona ir kava), Mocartas pradėdavo savo pirmąjį kūrybos etapą. Remiantis 1782 m. laišku seseriai, Mocartas kūrė maždaug nuo 7 iki 9 valandos ryto.Turėdamas nepertraukiamos kūrybos laikotarpį, Mocartas vesdavo muzikos pamokas nuo 12 iki 13 valandos, o tada pietaudavo.Popietės dažnai apimdavo bendravimą ar koncertą, o kai kuriais gyvenimo laikotarpiais – papildomas muzikos pamokas.Mocartas taip pat buvo aistringas biliardo žaidėjas, dažnai varžydavosi (ir įveikdavo) savo draugą, airių tenorą Michaelą Kelly.Tačiau dienos kūryba tuo dar nesibaigdavo.

Apie 17 ar 18 val. Mocartas vėl pradėdavo kurti, kelias valandas, kartais iki 21 val. būdavo visiškai pilnai pasinėręs į muzikos platybes. Po šio antrojo muzikos rašymo etapo Mocartas aplankydavo savo būsimą žmoną Constanze, su kuria praleisdavo iki 22 ar 23:30, kentėdamas, kaip pats apibūdino, „nemalonias jos motinos kalbas“.Grįžęs namo, jis dažnai dar daugiau laiko skirdavo naujausiam kūriniui – dirbdavo iki 01 val. nakties – kol galiausiai nueidavo miegoti vos penkioms valandoms.

Aistra gyvenimui ir mokėjimas džiaugtis kiekviena sekunde

Mocartas, nepaisant prastos sveikatos, laikėsi šio įtempto grafiko. Dauguma šaltinių jį apibūdino kaip mažo sudėjimo (tik apie 1,5 m ūgio), išblyškusį, gana neįspūdingos išvaizdos žmogų, nepaisant brangaus skonio drabužiams.Per savo gyvenimą jis sirgo daugybe ligų, įskaitant raupus (kurie paliko randus ant veido), tonzilitą ir daugybę streptokokinių infekcijų.Nepaisant fizinio silpnumo, jo dvasia degė ryškiai, leisdama jam palikti po savęs amžiną muzikos lobyną.Tačiau, nepaisant neįtikėtino produktyvumo, Mocarto šeima patyrė nuolatinę finansinę įtampą, nors visada sugebėdavo išlaikyti tarnus ir karietą.


Toks gyvenimo šurmulys ir silpna sveikata atsiliepė Mocartui.Jis susirgo ir mirė 1791 m. gruodį. Jam buvo tik 35 metai.Viena teorija teigia, kad jis mirė nuo Henocho-Šenleino purpuros, kuri gali būti streptokokinės infekcijos komplikacija.Jei jaunasis muzikos genijus būtų gyvenęs ilgiau ir toliau dirbęs visu pajėgumu, kokius kitus šedevrus jis būtų sukūręs?Mes niekada nesužinosime.Tačiau net ir tokį trumpą laiką gyvenęs žemiškajame pasaulyje, Mocartas sugebėjo palikti nekintamą palikimą muzikos pasaulyje, kuris jį iškelia tarp didžiausių visų laikų muzikantų.