Tu gyveni neramiai ir tau atrodo, kad kažko trūksta. Nori rasti žmogų, kurį galėtum mylėti ir su kuriuo būtum laimingas. Tačiau iš tiesų vienintelis žmogus, kurio tau trūksta, esi tu pats. Ir net būdamas santykiuose vis tiek jausi, kad kažko stinga.
Tavęs.
Tau reikia įvairių daiktų ir jauti stygių: drabužių, automobilio, aksesuarų. Tačiau iš tikrųjų tau reikia būsenos, kurią, tavo manymu, tie daiktai suteiks. Ir net turint visus šiuos daiktus vis tiek trūksta to, kuris juos turi.
Trūksta tavęs.
Tu svajoji priklausyti bendruomenei – didelei gražiai kompanijai, mokyklai ar šeimai. Bet jei manai, kad tai tau padovanos tave patį, klysti. Jei neradai savęs, priklausydamas bendruomenei vis tiek jausi, kad trūksta vieno žmogaus.
Tavęs.
Iš tiesų vienintelis žmogus, kurio tu nuoširdžiai ilgiesi, esi tu pats.
Žmogus, galintis išspręsti visas tavo problemas, – tai tu.
Žmogus, galintis rasti sprendimą, paguosti, pralinksminti ir suteikti gyvenimui įdomumo, – taip pat tu.
Žmogus, galintis mylėti ir prisipildyti šio jausmo, – tai tu.
Tai nereiškia, kad liksi vienišas ir niekam nereikalingas.
Tai reiškia, kad nustoji priklausyti nuo išorinių aplinkybių, ir tavo gyvenimas ima paklusti tau. Tuomet atsiranda viskas, ko taip norėjai, bet negalėjai gauti.
Ateina mylimieji. Atsiranda bendruomenė. Gyvenimas iš esmės pasikeičia tada, kai nustoji leisti jam formuoti tave ir pradedi formuoti jį pats. Nes vienintelis žmogus, galintis atnešti į tavo gyvenimą laimę, – esi TU.
— Aglaja Datešidze
Skaityti komentarus