Kartą išminčius pasakojo savo mokiniams apie tai, kaip išmokti mylėti ir būti mylimiems. Kaip pavyzdį jis papasakojo istoriją iš savo paties gyvenimo. Tai buvo pasakojimas apie laiką, kai jam teko gyventi vietoje, atskirtoje nuo civilizacijos patogumų.
– Apsigyvenau sename name, kuriam buvo labai daug metų. Jame nebuvo nei vandentiekio, nei elektros, o vietos gyventojai kasdienius poreikius tenkino tuo, ką turėjo po ranka. Degino žvakes, o vandens eidavo semtis prie šulinio. Ir šalia namo, kuriame gyvenau, buvo pats geriausias šulinys visoje apylinkėje – vanduo jame buvo pats švariausias ir skaniausias. Jei kituose šuliniuose kas nors nutikdavo vandeniui, visi ateidavo semtis prie mano namų.
Tačiau laikui bėgant civilizacija pasiekė ir šią vietą. Žmonės nustojo naudotis šuliniu, nes vanduo atsirado jų pačių namuose. Nustojau juo naudotis ir aš.
Praėjus keleriems metams, nusprendžiau pažiūrėti, kas nutiko tam šuliniui – juk tiek laiko gėriau iš jo vandenį, ir man visada patiko jo skonis. Ir žinote ką? Šulinyje vandens nebeliko. Jis buvo visiškai išdžiūvęs. Pradėjau klausinėti tų, kurie galėjo žinoti priežastis, ir gavau tokį atsakymą:
„Kai šuliniu niekas nesinaudoja, naujas vanduo į jį nebegali patekti, nes užsiblokuoja tam skirti kanalai. Vanduo pradeda ieškoti kitų kelių. O tas vanduo, kuris lieka šulinyje, pamažu išgaruoja arba natūraliai sugenda. Laikui bėgant jis visiškai išnyksta, o vanduo, kuris anksčiau tekėjo į šulinį, pasirenka kitus kelius. Taip šulinys tampa sausas ir nebereikalingas.“
– Taip ir su meile – principas tas pats kaip ir su šuliniu. Žmogus yra tarsi šulinys, pilnas energijos, o meilė – viena iš šios energijos raiškos formų. Kad energija tekėtų, ja reikia dalytis, ją reikia duoti. Tačiau laikui bėgant dėl nuoskaudų, barnių ir įvairių smulkių nemalonumų žmonės tampa šykštūs, o vėliau ima net bijoti dalytis, manydami, kad tik praras.
Taip jie patenka į užburtą ratą: jie nesidalija meile ir energija, o tada jos, kaip vandens šulinyje, lieka vis mažiau ir mažiau. Galiausiai jie ateina ir sako, kad jiems nebeliko nieko, ką galėtų duoti. Tačiau energiją galima realizuoti daugybe būdų!
Nebūtina ją reikšti tik materialiais dalykais. Dėmesys, rūpestis, geras žodis, paprastas buvimas šalia ar net tylus palaikymas – svarbiausia bent truputį dalytis energija vieniems su kitais, nesvarbu kokia forma. Išmokite to. Meilė, kaip ir vanduo, turi tekėti – kitaip ji išnyksta. Nebūkite šykštūs. Visa tai jums būtinai sugrįš su kaupu.
Skaityti komentarus