Kas yra asmeninės ribos iš tiesų

Sveikos ribos nėra siena. Jos – tarsi durys, kurias gali atidaryti ir uždaryti sąmoningai. Ribos leidžia rinktis: kada būti arti, kada pailsėti, kada išgirsti, o kada pasitraukti. Jos grindžiamos santykiu su savimi ir pagarba kitam.

Žmogus, turintis sveikas ribas, geba būti santykiuose. Jis kalba apie savo jausmus, poreikius, prisiima atsakomybę už savo reakcijas. Jis gali pasakyti: „Man dabar sunku, man reikia laiko“, o ne dingti ar emociškai užsidaryti.

Ribos aiškios, bet šiltos. Jose yra gyvas ryšys.

Kas yra emocinis šaltis

Emocinis šaltis dažnai atrodo panašiai, bet jo vidinė prasmė visiškai kitokia. Tai nėra savisauga – tai vengimas jausti, būti pažeidžiamam, įsileisti kitą. Emociškai šaltas žmogus atsitraukia ne todėl, kad jam reikia laiko, o todėl, kad bijo artumo, konflikto ar atsakomybės už ryšį.

Jis dažnai slepiasi už frazių: „aš toks esu“, „man taip patogiau“, „nenoriu aiškintis“. Tokiuose santykiuose trūksta atvirumo, šilumos, reakcijos į kito jausmus. Kitas žmogus lieka vienas su savo emocijomis.

Pagrindinis skirtumas – ar lieka ryšys

Tai svarbiausias kriterijus. Sveikos ribos ryšį saugo. Emocinis šaltis ryšį nutraukia.

Kai žmogus brėžia ribas, jis vis dar domisi kitu: klausia, girdi, nori rasti sprendimą, grįžta į kontaktą. Kai žmogus emociškai šaltas, ryšys tampa fragmentuotas arba jo išvis nelieka. Yra atstumas be dialogo, tylėjimas be paaiškinimo, nebuvimas be atsakomybės.

Kaip tai jaučiasi kūnu

Kūnas labai greitai atskiria ribas nuo šalčio. Šalia žmogaus su sveikomis ribomis jaučiamas saugumas, stabilumas, aiškumas – net jei situacija sudėtinga. Su emociškai šaltu žmogumi dažnai kyla įtampa, nerimas, savęs kaltinimas, nuolatinis jausmas, kad „kažko trūksta, bet neaišku ko“.

Emocinis šaltumas palieka tuštumą, ribos – ramybę.

Kodėl žmonės painioja ribas su šalčiu

Dauguma žmonių neužaugo aplinkoje, kur būtų mokoma sveiko artumo. Vieni per daug susiliejo ir išmoko aukotis, kiti buvo emociškai apleisti ir išmoko nejausti. Kai tokie žmonės atranda „ribų“ temą, jie gali ją naudoti kaip šarvus, o ne kaip sąmoningą pasirinkimą.

Tai ypač dažna situacija po skaudžių santykių. Vietoje gijimo pasirenkamas užsidarymas.

Kaip atrodo brandžios ribos santykiuose

Brandžios ribos leidžia būti pažeidžiamu, bet ne savęs išsižadėti. Leidžia mylėti, bet nepamesti savęs. Leidžia pasitraukti, bet nepabėgti. Tai ne „manęs neliesk“, o „būk su manimi šiame gylyje, kuriame abu galime būti tikri“.

Tokiuose santykiuose ribos nuolat kalbasi su meile, o ne ją pakeičia.

Klausimas, kuris padeda atskirti

Jei kyla abejonė – verta savęs paklausti labai paprastai: „Ar mano elgesys saugo ryšį, ar aš nuo jo bėgu?“

Jei saugo – tai ribos.
Jei bėgu – verta pasižiūrėti giliau, nuo ko iš tiesų slepiatės.