Poetai sako: "Rytas laukia, vakaras - atsisveikina".
Gera laukti.
Gražiausias iš visų - mylimo žmogaus laukimas.
Tik tiek ir išmokstame per gyvenimą. Nieko daugiau.
Laukti, tikėti, o jei mylėti - tai iš širdies.
Įsiklausykite į tylos alsavimą.
Tenebus jokių nuoskaudų nei Jūsų kasdienybėje, nei širdyje, nei gyvenime.
Tegul lietaus lašai pavirs Jūsų svajonių perlais.
Tebus jų daug…
Jeigu ką nors šiandien apkabinsite - apkabinkite taip, tarsi tas apkabinimas, žodis ar bučinys būtų paskutinis šiame gyvenime.
Prieš uždarydami duris - būtinai pažvelkite į akis. Tai - nepaprastai svarbu.
Tai prašviesina gyvenimą.
O paskum jau galite kad ir vienumoje gerti melisos arbatą, gliaudyti žirnių ankštis, žaisti su mirgančių medžių šakomis ant miegamojo sienos, įsimylėti to vertus žmones, mokytis medžių kalbos, glostyti žvilgsniu upę, pamoti pievoms, slėniams, mintimis skrajoti po savo svajonių orbitą, švelniai grožėtis numylėtu pasauliu, mėgautis tyla, pagerbti laimėtojus, užjausti tuos, kuriems nepavyko, bet kurie visada stovėjo vilties ir tikėjimo pusėje.
Tik nepavėluokite apkabinti ir mylėti.
Gyvenimas labai trumpas ir jis tik vienas.
Gyvename tik vieną kartą. Bet jei patyrėte tikrą meilę - vieno ir užtenka.
Gražaus sekmadienio, brangieji.
Skaityti komentarus