°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Žemė pavojuje! Ką darysime kitaip?

      Nuotrauka: Pixabay

      Autorius: Tautvilė Merkevičiūtė
      2019-07-08 15:00:00

      Visi žinome, jog medžiai – vienas svarbiausių veiksnių ekosistemoje. Nepaisant to, miškai masiškai kertami, žaliųjų zonų vis mažėja, o užterštumo lygis ir anglies dioksido kiekis – didėja. Šia tema buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, koks kiekis medžių padarytų reikšmingą poveikį ir sumažintų globalinio atšilimo grėsmę.

      Remiantis pirmuoju tyrimu – JAV plotas būtų ta teritorija, kuri galėtų pašalinti 100 metų anglies dioksido pėdsakus. „Science“ skelbtame tyrime „Pasaulinis medžių atkūrimo potencialas“ teigiama, jog yra pakankamai tinkamos žemės trečdaliu padidinti miškų plotą nedarant įtakos miestams, jų infrastruktūrai ar ūkinei veiklai. Kaip skelbiama šiame tyrime, miško atkūrimas ir jo ploto didinimas yra geriausias šiandienos klimato kaitos sprendimas. Miško atsodinimas – gana ilgas laiko procesas, kuris reikalauja nemažai laiko ir gali užtrukti daugiau nei 100 metų, kad būtų pasiektas pakankamas anglies dioksido kiekio mažinimas. Tuo tarpu kasmet į atmosferą pridedama 40 milijardų tonų anglies dioksido (CO2) deginant iškastinį kurą, - sakė Glen Peters, Norvegijos Tarptautinio klimato tyrimų centro mokslinių tyrimų direktorius. Taigi, norint bent kiek optimizuoti CO2 išmetimą, privalu stabdyti iškastinį kurą ir labiau atsižvelgti į alternatyvias energetikos pramonės šakas, kur jos yra įmanomos. Miškų atkūrimas galėtų kompensuoti ir aviacijos sektoriaus daromą poveikį aplinkai, kur alternatyvos dar nėra prieinamos.

      Miškų atkūrimas gali būti organizuojamas įvairiomis formomis. Pradedant valstybiniu mastu, baigiant kiekvienu iš mūsų. Kiekvienas iš mūsų galime pasodinti medį, ir netgi ne po vieną. Turime gerbti miškus, kurie mums saugo klimatą ir užtikrina mūsų ekosistemos stabilumą.

      Klimato kaita nėra vienintelis žmonijos pasaulinis aplinkosaugos iššūkis. Šiais metais svarbiausias JT Pasaulinis vertinimas įspėjo, kad milijonui rūšių kyla išnykimo grėsmė, kelianti grėsmę mūsų ekonomikos, pragyvenimo šaltinių, maisto saugumo, sveikatos ir gyvenimo kokybės pamatams.

      Miško atsodinimas užtrunka ilgai,  todėl turime atsižvelgti ir į kitus būdus, kurie gali padėti sumažinti anglies dioksido išmetimą ir aplinkos apsaugojimą. Problema yra ir tai, jog tuo pačiu miškai yra naikinami. Pagal naujausius pranešimus miškų naikinimas Amazonės atogrąžų miškuose sparčiai plinta, remiantis pagal naująją Brazilijos vyriausybę. Palydoviniai vaizdai atskleidžia, kad miško plotas naikinamas drastiškai. Iškertamo miško kiekis lygus futbolo aikštės dydžiui kas minutę. Birželio mėn. miškų netekimas buvo 88 proc. didesnis nei prieš metus!

      Tačiau buvo pradėta nemažai tarptautinių pastangų, siekiant užtikrinti esamus miškus ir kitas augalų rūšis, įskaitant „Bonn challenge“ projektą, kur 59 šalys susitarė iki 2020 m. atkurti 150 mln. hektarų miškų ir 350 mln. hektarų iki 2030 m. „Jei nepadarysime esminių pokyčių, sąlygos žmonijai tik pablogės“, - sakė Chazdonas. „Atkūrimas gali išspręsti daug problemų.“

      Į šios globalios problemos sprendimą turėtume įsitraukti ir kiekvienas iš mūsų. Kokiu būdu tai darysime – individualiai ar bendruomeniškai – mūsų pasirinkimas. Sodindami medį nepamirškime pakalbinti ir savo draugo, kaimyno, svarbiausia – parodyti teisingą ir atsakingą požiūri aplinkos klausimu mūsų jaunajai kartai, kuri turi ugdytis rūpesti aplinka ir jos išsaugojimu.

      Šaltinis, pagal kurį parengtas straipsnis

      Skaityti komentarus