Aplinkosaugininkai primena pagrindines saugaus laužų kūrenimo taisykles gamtoje ir įspėja, kad reikalavimų nesilaikantiems poilsiautojams gali grėsti piniginės baudos.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) teigimu, šiltuoju metų laikų neatsakingai kūrenamos kepsninės ar laužai gali padaryti didelę žalą miškams bei aplinkai.
Todėl primenama, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu poilsiautojams draudžiama miško žemėje naudoti atvirą ugnį – deginti šiukšles, žvakes, leisti dangaus žibintus bei naudoti vienkartines kepsnines. Taip pat mėtyti degtukus, nuorūkas ar kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.
Stovyklautojams leidžiama apsistoti tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio erdvėse – stovyklavietėse, poilsiavietėse, atokvėpio vietose bei kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.
Aplinkosaugininkų teigimu, norint kurti laužą saugomoje teritorijoje, bet nesant įsitikinus, ar ši laužavietė įrengta legaliai, reikiamą informaciją galima pasitikrinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje arba Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje.
„Kitose miško vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Tokios laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta“, – skelbiama AAD pranešime spaudai.
Priduriama, jog laužavietėms leistina naudoti savo atsivežtas malkas ar miško paklotėje rastas sausas šakas. Kirsti ar kitaip žaloti medžius bei kitą augmeniją poilsiautojams yra draudžiama.
Akcentuojama, jog degant laužo atvirai liepsnai, būtina jį prižiūrėti, nedeginti įvairių pakuočių, susidariusių šiukšlių bei pasirūpinti, kad nenukentėtų aplink esantys augalai, krūmai bei žolė.
Gamtos entuziastams primenama, kad pastebėjus nedidelį gaisrą, svarbu neleisti liepsnai išplisti į didesnius plotus – tą padaryti galima ją užpilant vandeniu, užplakant medžių šakomis, užtrypiant kojomis ar užkasant žemėmis.
„Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 kreipkitės ne tik pastebėję įsiplieskusį gaisrą, bet ir netinkamoje vietoje sukurtą laužą“, – nurodo aplinkosaugininkai.
Gali grėsti piniginės baudos
Atkreipiamas dėmesys, jog už minėtų stovyklavimo bei laužų deginimo taisyklių nesilaikymą fiziniams ir juridiniams asmenims gresia piniginės baudos.
„Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 eurų“, – informuoja AAD.
Tuo metu neatsakingas elgesys su ugnimi ar miško žalojimas jį padegant fiziniam asmeniui gali užtraukti baudą nuo 560 iki 1,2 tūkst eurų. Juridinių asmenų vadovams – nuo 1,2 iki 2,3 tūkst. eurų baudą.
Lankymasis miške, kuriame tai daryti nėra leistina, gali lemti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 eurų, juridiniams asmenims – nuo 50 iki 110 eurų.
Pažeidus valstybinių parkų ar biosferos rezervatų, išskyrus įstatymų numatytas vietas, naudojimosi taisykles, gali grėsti įspėjimas, baudos nuo 30 iki 90 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 60 iki 170 eurų.
















Skaityti komentarus