°C
      2019 11 13 Trečiadienis

      Kitoks požiūris į sėklą

      Nuotrauka: Rasos Čirienės foto

      2018-04-23 17:00:00

      „Biodinamikų nuomone, sėklos yra visos bendruomenės, visų žmonių gėris ir jomis reikia dalytis.“ Rasa Čirienė

      Dažnam žinomos hibridinės, senųjų veislių sėklos, o kiek ir ką girdėjome apie biodinamines sėklas? Būtent apie jas kalbamės su Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika Lt“ prezidente Rasa Čiriene.

      Vienas grūdelis ir du visiškai skirtingi jo matymai

      Pradeda Rasa šiais žodžiais: „Daržovių sėklų, kurios būtų ne hibridai, pasaulyje likę labai labai nedaug.“

      Juk ir nenuostabu, kai sužinai, jog didžioji sėklų verslo dalis visame pasaulyje yra tik kelių koncernų, dirbančių „įprastiniais“ metodais (hibridinimas, genetinis modifikavimas, taipogi pats naujausias genų inžinerijos būdas CRISPR/Cas9) rankose.

      Tačiau tam vis dėlto yra ir atsvara. Štai iš Rasos išgirstu taip pat ir tai, jog sėklų gerinimą biodinamikai supranta visai kitaip. Šį procesą jie matanto, kaip augalų kultūrinimą išskiriant geriausius atstovus, iš kurių renkamos sėklos.

      Taipogi pašnekovė šių gamintojų visiškai skirtingus matymus parodo ir dar vienu aspektu.

      Kai įprastiniai koncernai į savo sėklas įterpia žymenį, pagal kurį galėtų atpažinti ir taip atsekti ūkininką naudojantį jų sėklas, kurių tais metais jis nenusipirko, tai štai „biodinamikų nuomone, sėkla yra visų nauda. Ją pirkdamas ir kartą sumokėjęs tam gerintojui, daugintojui, selekcininkui, pats jau tampi jos šeimininku. Gali užsiauginęs naudotis ja ir toliau, panoręs – dovanoti, tai tavo teisė, juk sėkla – bendras gėris. Įvedus sėklų monopoliją liktų vien hibridai, kurie tik vieną kartą geba pasidauginti,  mes išmirtume.“ – detalizuoja Rasa ir akcentuoja: „Biodinamikų nuomone, sėklos yra visos bendruomenės, visų žmonių gėris ir jomis reikia dalytis.“

      Ir tai atrodytų tas pats grūdelis, bet kaip jis matomas, priklauso nuo to, kiek aprėpia žmogaus mintis: nauda tik man ar ir aplinkai, kitiems žmonėms.

      Paklausa lemia pasiūlą?

      Biodinaminės sėklos – būtinybė ūkininkams užsiimantiems biodinamine žemdirbyste, bet pasirodo ne visada ir ne visų jų galima gauti, tad tokiu atveju yra numatyti ir kiti variantai.

      „Reikalaujama, kad biodinaminiuose ūkiuose būtų naudojamos biodinaminės sėklos. Jeigu nėra biodinaminių, tada ekologinės, o jeigu ir šių nerandi, tuomet gali būti konvencinės įprastinės, tik tokiu atveju, nebeicuotos (neapdorotos cheminiais preparatais – aut. pastaba): tokiu būdu jos paruošiamos sėjai.“ – konkretizuoja biodinamikė.

      Tačiau sėklų pasiūla išties labai priklauso ir nuo praėjusių metų derliaus, kurį lemia vienokios ar kitokios oro sąlygos: „Štai praėjusių metų derlius dėl gausaus lietaus visoje Europoje buvo labai prastas, tad šį pavasarį sėklų nusipirkti yra sunku. O kai jų mažai, tada jos brangsta“, – dalijasi žiniomis pašnekovė.

      O jau įsigijus sėklas pradedama sėja.

      Biodinamikų naudojamas kalendorius

      Biodinamikai netgi turinti kalendorių „Sėjos dienos“, sudarytą remiantis konsteliacijų tyrimais (pagal planetų, kosmoso poveikį žemei).

      Norint detaliai išmanyti, kaip naudotis šiuo kalendoriumi, periodiškai rengiami seminarai.

      Pasak Rasos, šio kalendoriaus taikymas biodinamikoje nėra privalomas, tačiau susiplanavus darbus pagal jį galima sulaukti geresnio derliaus.

      „Įdomu tai, kad šitame kalendoriuje nurodyti ir tokie dalykai kaip palankios dienos ir netgi valandos sėklų rinkimui. Pavyzdžiui, kitų metų sėjai vaisių ir javų sėkloms rinkti geros dienos yra nuo rugpjūčio 11d. 16val. iki rugpjūčio 13d. 21val. taip pat ir kitos vaisių dienos, reiškia tos dvi dienos yra ypatingai geros. Minusais išbrauktas laikas yra labai prastas, tad tuo metu sėklų geriau nerinkti. Lapinių augalų (visos salotos, kopūstai ir panašiai) sėklas rinkti geriausia lapų dienomis antroje mėnesio pusėje. Žiedų sėklų rinkimas – žiedų dienomis antroje mėnesio pusėje“, – komentuoja kalendoriuje pateikiamą informaciją biodinamikė.

      Taigi, ir vėl grįžtame prie sėklų. Sakykite, iš kur atkeliauja biodinaminės sėklos?

      Europoje dabar yra trys firmos, kurios daugina ne hibridines, o biodinamines sėklas. Dvi iš jų yra Vokietijoje – tai „Sativa“ ir „Bingenheimer“. Jos užsiima tiek daržovių, tiek grūdų, taip pat ir kitokių sėklų selekcija, naujų kultūrų išvedimu. Telkiasi labiau ties sėklų, reikalingų dideliems plotams apsėti gaminimu, bet čia galima atrasti ir šiek tiek sėklų, skirtų daržininkams bei sodininkams mėgėjams.

      Trečioji yra Austrijoje ir vadinasi „ReinSaat“. Ji specializuojasi būtent daržovėse, taip pat čia galima užtikti ir gėlių sėklų, taigi jų pasiūla labiau tinkama sodininkams bei daržininkams. Specialiosios linijos, kuri skirta dideliems plotams, jie turi labai nedaug.

      „ReinSaat“ dalyvauja įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, austrų projekte „Nojaus laivas“, kuris skirtas išsaugoti senąsias veisles. Tad prie šios firmos sėklų būna tokie užrašai: sena veislė ir dar „Nojaus laivo“ išsaugota veislė, „demeter“ ženkliukas praneša apie tai, jog sėkla buvo užauginta ir padauginta biodinamiškai atitinkamame ūkyje, žodžiu, visa seka; dar yra ženkliukas „bio“, žymintis, kad ji buvo biologiškai užauginta ir biologiškai, ekologiškai padauginta. Kitam ūkininkui pradėjus auginti ją biodinamiškai, ji gali įgyti ir biodinaminį statusą. Šios sėklos būna nebeicuotos, ant pakuotės rašomas jų daigumas.

      Aš pati dar prieš penkerius metus pirmiausia susipažinau su „ReinSaat“.

      O kokios sėklos Lietuvoje paklausiausios?

      Tokios kaip ridikėlių, salotų, pomidorų ir panašiai. Taip pat agurkų, kurių tėra tik pora veislių: tie, kurie salotiniai, ilgi arba tie, kurie trumpučiai, kornišoniniais vadinami. Labai norima, kad jie būtų tinkami rauginimui, nes šiuo momentu rauginimo banga.

      Dar egzotinės sėklos, pavyzdžiui, valgoma chrizantema, kurios žiedeliai yra valgomi, į salotas dedami. Jos auga lauke, yra vienmetės. Taipogi valgoma nasturta. Tagetės, serenčiai, kurie visad populiarūs, jų yra įvairių dydžių: gali būti aukšti, žemaūgiai ar krūminiai.

      Dabar labai populiarūs Azijos salotų mišiniai, kuriuose yra kelios veislės. Salotas nuskynus ar nupjovus, jos ir vėl atauga, gali valgyti ir valgyti. O šiaip salotų kokių tik nėra – tai ir gūžinės, netgi šparaginės salotos, nors jos į šparagą (smidrą) lyg niekuo ir nepanašios, lapai auga ant storo koto ir jie niekada neapkarsta, skanūs išlieka, o ir tą kotą nupjovęs gali troškinti kaip špinatą.

      Visad paklausūs žirniai. Viena jų veislė yra tokia, kad kol dar patys žirniukai neužaugę, gali valgyti jų ankštį.

      Ką dar galima rasti Lietuvoje?

      Jau eilę metų žmonės džiaugiasi žemuoginiais špinatais. Jie augina lapukus kaip žemuogės, o lapo viršūnėlė „sunoksta“ lyg maža žemuogėlė, kuri labai skani.

      Yra ir žieminiai špinatai, kurie vadinasi „Žiemos milžinai“. Jie puikiai žiemoja. Rudenį jų pasėjus, visą žiemą gali eiti pasiskinti.

      Yra špinatų, kurie vadinasi „Krūminis špinatas“. Jie auga du metrus į aukštį bei pusė metro į plotį. Įsivaizduojate tokį krūmą? Ir tai iš vienos sėklytės!

      Užsakinėjate tik biodinamines ar ir senųjų veislių sėklas?

      Nebūtinai tiktai biodinamines. Gamtinės žemdirbystės atstovai vis prašo užsakyti ir senųjų veislių sėklų. Be to, ten tiek daug įdomybių atrandu, kad ir pačiai norisi vis daugiau išbandyti. Žmonės irgi po truputėlį vis eksperimentuoja, kas dar prieš kokius ketverius metus buvo nepažinta, šiandien jau įprasta tampa.

      Štai taip mažais žingsneliais plinta švarios, taip pat ir senųjų veislių sėklos. Džiugina, kad žmonės renkasi jas ne vien tik mitybai, bet ir aplinkai puošti. Atrodytų tai tik sėklos pasirinkimas, bet tuo pačiu ir net įnašas į aplinkos švarą, augalų įvairovę, senųjų veislių išsaugojimą.

      Skaityti komentarus