Viešai paskelbtos žinios apie ministrės sveikatos būklę (pvz. pripažinta Aspergerio spektro diagnozė, balsai galvoje, paranojiniai epizodai ar kiti simptomai), ypač kai tas asmuo vadovauja krašto apsaugai, yra dalykas, į kurį neturi būti žiūrima pro pirštus.
Tai nereiškia „stigmatizuoti“ asmenį dėl diagnozės — tai reiškia apsaugoti valstybę.
Krašto apsaugos ministerija nėra vieta eksperimentams ar savęs ieškančiai psichoterapijai. Tai institucija, nuo kurios priklauso ne tik valstybės įvaizdis, bet ir realus mūsų saugumas.
Turime būti užjaučiantys žmonėms, bet negalime rizikuoti šalies stabilumu.
Todėl būtina aiški procedūra: nepriklausomas vertinimas, atsakomybės ribos ir sprendimai, paremti kompetencija, o ne emocijomis.
Klaidos čia kainuoja ne populiarumą — o gyvybes.
Skaityti komentarus