Dvigubi standartai. Ministerija išsisukinėja

Daugybės sporto federacijų, sąjungų, skėtinių sporto organizacijų, užsiimančių fiziniu aktyvumu ir sveika gyvensena, paraiškos arba atmestos, arba dar net nežino bus jų projektai finansuoti ar ne. Pastarieji užstrigo švietimo ministerijos nepateisinamai ilgai kontroliuojamuose procesuose.

Lietuvos keliautojų sąjungos, kuriai vadovauja visoje Lietuvoje gerai žinomas keliautojas Algimantas Jucevičius, paraiška atmesta ne dėl to, kad ji blogai parašyta, o todėl, kad: “Daugelyje paraiškos vietų nurodoma, jog numatytus renginius pareiškėjas vykdo virš 40 metų, t.y. numatomos organizuoti veiklos siejasi su įprastine pareiškėjo vykdoma veikla. Projektas yra laikina veikla, įprastai pareiškėjo vykdomos veiklos neatitinka projektams keliamos specifikos, todėl, tęstinės, nuolatinės pareiškėjo vykdomos veiklos neturėtų būti įtrauktos į projekto veiklų planą.”

Tuo tarpu Fondas jau skyrė 55 proc. lėšų biudžetinių įstaigų (mokyklos, darželiai, centrai) Fizinio aktyvumo skatinimas yra daugelio švietimo įstaigų įprastinė veikla. Nesuprantama ir tai, kad švietimo įstaiga, kaip pvz.: darželis ar mokykla niekaip negali padidinti sportuojančių skaičiaus. Tai uždara įstaiga su aiškiai patvirtintomis vaikų grupėmis, o sportuojančių skaičiaus didinimą labai akcentuoja pati ministerija.

Lietuvos sveikuolių sąjungos projektas nefinasuotas todėl, kad “Paraiška apima ne vien tik sporto, bet ir sveikos gyvensenos, mitybos propagavimo, šviečiamąsias veiklas, kurios nėra tinkamos finansuoti iš Fondo lėšų.” Tuo tarpu finansavimą gavo visuomenės sveikatos biurai, kurie yra biudžetinės sįtaigos ir įprastinė jų veikla – rūpintis visuomenės sveikata, skatinti sveikos gyvensenos įpročius savivaldybėse.

Kaip dingo kūno kultūra iš Sporto įstatymo ir kam tai naudinga?

Asociacijos “Sportas visiems “ prezidentas Algimantas Vasiliauskas pabrėžia, kad prieš reformą galiojusiame kūno kultūros ir sporto įstatymo pavadinime buvo sąvoka “kūno kultūra”, kuri talpino savyje ir fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną. Tačiau, nors Sporto reformos darbo grupėje šis terminas buvo išsaugotas balsavimo būdu, teikdama įstatymą Seimui tvirtinti Ministerija ar LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija savavališkai kūno kultūros terminą iš įstatymo pavadinimo išbraukė.

“Visa ta, kas dabar vyksta, yra nenumaldomas noras sužlugdyti kūno kultūros pradininkus, skėtines nevyriausybines organizacijas, puoselėjančias tiek mėgėjišką sportą, tiek sporto federacijų darbą su moksleiviais. Jei ministerija sako, kad „anie“ laikai baigėsi – gerai, čia matyt jų politikos dalis, bet ministerija nepasako, kas bus toliau ir kaip bus užtikrintas tų įprastinių veiklų, palaikančių gyventojų fizinį aktyvumą, finansavimas. Juk pasakius, kad fondas įprastinių veiklų nefinansuoja, reikia pasakyti, kas tada tokias veiklas finansuoja. Niekas šito pasakyti dabar negali“, - apgailestauja LASV prezidentas.

“Aš niekaip negaliu suprasti, iš kur toks didelis noras susiaurinti sąvokas teisės aktuose taip, kad vietoj kūno kultūros, talpinusios savyje sveiką gyvenimo būdą, liktų tik fizinis aktyvumas, reiškiantis tik judėjimą. Ir man ramybės neduoda mintis, kad alkoholio pramonės atstovai, nuo seno manevruojantys LR seimo koridoriuose, neliko nuošalyje. Reformos autoriaus Kęstučio Smirnovo padėjėjas Renatas Mizeras, aktyviai dalyvavęs sporto įstatymo rengime prieš prasidedant reformai tapo aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko globotiniu. Šis lobistas savo veikla Seime gerai pažįstamas visiems nevyriausybinnkams, kovojantiems už alkoholio vartojimo kontrolę šalyje. Savo Facebook paskyroje R. Mizeras džiaugėsi S. Galadausko pasitikėjimu paskiriant jį sporto veteranų klubo viceprezidentu. Man nuostabą kelia ir tai, kad tokia svarbi organizacija kaip Lietuvos tautinis olimpinis komitetas viceprezidentu išsirinko tą patį aludarių atstovą”, - sako Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė

Galima sakyti, kad Švietimo ministerija piktybiškai nevykdo vyriausybės programos. Padidintas finansavimas Sporto rėmimo fondui žadant 50 proc skirti sveikai gyvensenai ir fiziniam aktyvumui iš tiesų paskirstytas taip: 55 proc. lėšų skiriat biudžetinėms įstaigoms, kurios gauna finansavimą iš savivaldybių ir valstybės: mokyklos, darželiai, visuomenės sveikatos biurai  ir kt.

Sportas – ne sveikata

Juozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius, žurnalistas sako: “Pasakymas: „sportas – sveikata“ šiais laikais mažai beatitinka tikrovę. Čia sukasi milžiniški pinigai, traumos, ankstyvas organizmo sudėvėjimas siekiant rezultatų, neleistini preparatai, svaigalų reklama ir panašiai. Todėl jau seniai kalbama, kad nuo komercinio ir rezultatų siekiančio sporto turi būti grįžtama prie sporto visiems ir kūno kultūros, kaip visumos suvokimo.

Profesoriaus Alberto Skurvydo apibendrintais moksliniais duomenimis, tik 10 – 15 proc. Lietuvos žmonių tėra optimaliai fiziškai aktyvūs, tuo tarpu Suomijoje – 70 proc. Fiziškai pasyvūs žmonės Lietuvai kainuoja milijonus eurų dėl ligų ir nedarbingumo. Skatinant porfesionalųjį, taurių ir medalių sportą ta problema nesprendžiama. Tik gilinama. Ją sprendžia būtent visų žmonių įtraukimas į elementarų fizinį aktyvumą ir kūno kultūrą dėl sveikatos ir geros savijautos. Šia visiškai nevykusia sporto reforma naikinami būtent fizinio aktyvumo skatinimo likučiai (jam ir taip tekdavo liekanos nuo liūto - rezultatų sporto - dalies) , o dabar ir tai sunaikinta.”

Žmonės ir organizacijos renka parašus

Nutraukus finansavimą veikląi naikinama ne tik tradicijas auginanti bendruomenė, bet ir klubinė NVO sistema. Iš 280 bedruomeninių organizacijų, teikusių paraiškas fiziniam aktyvumui skatinti, buvo finansuotos tik 16. Organizacijos ir pavieniai žmonės vienijasi rinkdami parašus peticijai, kuria reikalaujama surasti lėšų ir grąžinti finansavimą visuomeninėms organizacijoms, ilgus metus kuriančioms ir puoselėjančioms tęstines sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo tradicijas Lietuvoje. Per savaitę surinkta beveik 3500 parašų. Kviečiame nevyriausybines organizacijas ir neabejingus žmones pasirašyti. Parašai renkami iki rugsėjo 30 d. 

Pasirašyti