Kaip informavo LRT.lt, vilnietė dešimtokė Urtė pasipiktino biologijos vadovėlyje aptiktais įrašais apie lytiškumą. Mergina kreipėsi į leidyklą – paprašė leidinį pataisyti ir perspausdinti. Gautas atsakymas merginos netenkina - vadovėlio perleisti nesiruošiama. Kaip LRT.lt pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgus į Urtės abejones, nutarta kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Atsakymas dar nėra gautas.

Tuo tarpu psichologė Ramunė Murauskienė Knygų mugėje atsitiktinai susipažino su šios istorijos heroje Urte ir feisbuko puslapyje pasidalijo mintimis apie šią situaciją ir klaidingas nuostatas, skatinančias mergaitę palaikyti LGBT: 

„Vakar knygų mugėje LRT stende buvo smagu. Ir naudinga. Visai netyčia susipažinau su Urte, bet viskas nuo pradžių.

Priėjęs LRT portalo vadovas Mindaugas Jackevičius pasisveikino su viena moterimi. Bendravo jie neformaliai, galimai - kolegos. Ir ta moteris Mindaugui pristatė savo dukrą. Mindaugas tarė: - O, labas, Urte, šauni esi, drąsi mergina. Atsisukęs į mergaitės mamą tarė - ak, ta jaunoji karta, lauksim dabar kontrolieriaus atsakymo.

Urtė sėdėjo krėsle ir po pasisveikinimo atsakė: - Tai kur čia ta mano drąsa? Aš gi tik leidyklai parašiau ir tiek.

Supratau, kad Urtė - tai ta mergaitė, kuriai „užstrigo“ vienas vadovėlio puslapis.

Nepraleidau progos susipažinti ir pakalbinti, nes norėjau geriau suprasti, kas sujaudino jauną merginą.

Iš pokalbio susidarau įspūdį, kad mergaitės vardu su jos mamos žinia ir pritarimu bei portalo vadovo palaikymu LRT.LT vykdoma LGBT propaganda ir skaldoma švietimo bendruomenė bei didinama nesantaika visuomenėje. Gali būti, kad tai tėra atsitiktinumas. Tačiau neformalus bendravimas ir asmeninis interesas taip susipynę, kad gali būti visaip. Gal portalo vadovas skatina tokį kolegų šeimų su vaikais įsitraukimą?

Portalo vadovas savo puslapyje rašė: „dešimtokė stojo į kovą su leidykla dėl transfobiško biologijos vadovėlio.“

Iš kur tokia hiperbolizacija?

Visų pirma, jokios kovos nėra. Visų antra, vadovėlis nėra transfobiškas.

Toliau Mindaugas Jackevičius rašo:

„Vadovėlio autorius klaidos nepripažįsta, bet seksologė patvirtina: jis neteisus. Ir ministerija priversta reaguoti. Kaip smagu, kad vaikų nebenutildysi. Jie ir Putiną šlovinančias mokytojas demaskuoja, pamenat, prigriebė ir fanatikę tikybos mokytoją, pasakojusią apie gėjus kanibalus.“

(Ne)tikėta, bet Aidos Murauskaitės tekstas lrt,lt portale situaciją pasakoja portalo vadavo žodžiais.

Iš pokalbio su Urte paaiškėjo klaidingos nuostatos, kuriomis yra „pripumpuota“ mergaitė, teigianti, kad nori pakeisti pasaulį. Tik pati nelabai žino, kodėl ir kam to jai reikia, nes argumentacijos visai nebuvo. Ji sutiko, kad perspausdinti vadovėlio nereikia, bet jai tuo metu buvo šovusi tik tokia mintis, kategoriška.

Kai pasiūliau nesureikšminti vadovėlio, nes jis, galimai, parašytas ne vakar, o daugiau klausti tėvų arba profesionalų, Urtė neturėjo ką pasakyti. Tik nupasakojo, kaip viskas aplinkui blogai.“

Toliau psichologė analizuoja, kokios gi tos klaidingos nuostatos, kurios skatina mergaitę elgtis LGBT naudai:

„1. Urtė teigia, kad mūsų visuomenė yra labai transfobiška ir homofobiška. Papirkti mažumų tyrimai manęs nedomina, o kitokių pastebėjimų niekaip neturiu. Geri mes esame, lietuviai. Susidaro įspūdis, kad fobais „eldžybyti“ lojalūs laiko visus, kurie palaiko tradicinę šeimą, santuoką tarp vyro ir moters. Palaikyti tradicinę šeimą mūsų krašte yra savaime suprantama ir taip liks visada. Mažuma niekada nevadovaus daugumai. Tačiau tai, kas yra už tradicinę šeimą, niekaip nereiškia, kad reikia kurti kažką specialiai, kas būtų prieš mažumą. Taip ir nėra. Mažuma dabar gali labai daug ką. O tai, kad krikščioniškam krašte vienalytės santuokos nėra priimamos, normalu. Pasaulis yra globalus. Net hetero tuokiasi užsienyje...

2. Mergaitė tiki, kad vieną kartą perskaičius netinkamą apibrėžimą, galima tapti homofobu. Visam gyvenimui, beje. Va taip paprastai, cak ir yra. Milei kolegos, kodėl mes vargstame su ilgalaike psichoterapija, kodėl teigiame, kad požiūrio keitimas yra vienas sunkiausių procesų žmogaus gyvenime? Pasirodo, užtenka kartą perskaityti ir cak. Rašykime gerus apibrėžimus ir daugiau nieko daryti nereikės.

3. Urtė mano, kad jei vaikas nori pakeisti lytį, mes, visi aplinkiniai, privalome jį palaikyti. Nes vaikas ir jo pajautimai visada yra teisūs. Apie hormoninį pakrikimą paauglystėje mergina nebuvo girdėjusi, todėl ir nemanė, kad neatitikimą tarp prigimtinės lyties ir lyties suvokimo galima suderinti. Yra labai įvairių istorijų, todėl visko negalima įdėti į rėmą. Žmogus - pakankamai unikali būtybė. Gi...

4. Mergina įsitikinusi, kad dauguma tėvų taip pat yra homofobiški. Tėvai yra tokie vaikų priešai. Akivaizdu, jos mama tokia nėra. Tik kiti tėvai blogi. Nesuvokiantys, kas yra kas.

5. Mergaitė tiki, kad kiekvienas gali tapti tuo, kuo nori. Ji pateikė pavyzdį: jei kas nori būti šuniu (taip, šuniu, ne šauniu, jeigu ką) - prašom, jei kokia moteris nori būti vyru, pasidaro lyties keitimą ir viskas jai bus gerai.

6. Mergaitė savo dieduką vadina didžiuliu homofobu. Jai sunku suprasti, kiek diedukui metų ir kur bei kaip jis augo. Ji net didžiavosi, kaip neseniai su juo susibarė. Va. Nulis puikybės, nulis susireikšminimo, nulis susivokimo. Man kyla profesinis retorinis klausimas: tas diedukas - tai mamos ar tėčio tėvas? Ir kaip gi tuomet yra bendraujama šeimoje, kai dešimtokės susibarimas su dieduku yra neva teisingas elgesys? Kaip šeimoje yra suprantama giminių ir kartų sąsaja bei prasmė? Mat nuo darnos su vyresniais priklauso ir jaunesniųjų laimė bei sėkmė. Tie, kurie mano, kad jų tėvai ir seneliai tėra kvailiai, patys yra kvailiai ir neišmanėliai.

7. Urtė tiki, kad homo niekam nekenkia, todėl ir yra normalu. Ji uždavė man klausimą: jei bučiuojasi dvi moterys, taigi jos nekenkia jums, tai kodėl vadinti visa tai reiktų sutrikimu? Atsakiau, kad tai, kas nekenkia, nebūtinai yra gėris.

Paaiškinau mergaitei, kad homo - tikrai nėra tas sutrikimas, kurį visais atvejais reikia gydyti, ypač kai kalbame apie suaugusius ir už save atsakingus. Todėl senoji homo definicija ir yra pakeista. Kad mažuma nebūtų persekiojama. Taip yra teisinga. Tačiau mažuma negali reikalauti, kad ja domėtųsi visa visuomenė. Todėl akivaizdu, kad mergaitė dėl savo jaunumo nepastebėjo, kad į mažumą niekas per daug dėmesio nekreipia, kol jie neateina į tradicinės šeimos, į krikščionišką aplinką ir nepradeda aiškinti svetimiems vaikams, kaip dar galima nugyventi. Papasakojau Urtei, kad net Popiežius priima vienalytę partnerystę, tik su santuokos sakramentu dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Mergaitė apie tai nebuvo girdėjusi. Gal todėl ir galvojo, kad visi krikščionys yra baisos pabaisos fobai. Visuomenė nekreipia į mažumą dėmesio, ko mažuma nereikalauja, kad mažumos gyvenimo būdas būtų eskaluojamas valstybinėse ugdymo programose, nes jos ir taip perpildytos. Jaunas žmogus neaprėpia viso to konteksto. Nieko tokio.

Ką aš apie visa tai manau?

1. Vadovėlio autoriai pateikė papildomą informaciją, kurios galėjo ir nebūti. Mat tuo metu, kai buvo rašomas vadovėlis, galimai nebuvo parengta Lytiškumo ugdymo programa. Net ir be to puslapio vadovėlis yra pilnavertiškas. Todėl geriausia būtų pranešti dalykininkams, kad šis puslapis galėtų būti užklijuotas. Vietoj apibrėžimų galima tiesiog parašyti, kad žemėje yra ne tik heterogeniškos orientacijos žmonių. Ir pasiūlyti jaunuomenę, jei kam aktualu, ieškoti informacijos kartu su tėvais ir profesionalais.

2. Ugdymo programos treška nuo turinio, todėl Lytiškumo ugdymo įgyvendinimas tampa antraeiliu. Ir tai nėra jokia tragedija. Vaikai turi šeimas, globėjus. Mokykla negali perimti visokeriopo vaikų auklėjimo ir ugdymo. Jei tėvai nesutinka savo laisva valia šviesti savo vaikų šiuo klausimu, jie visada gali kreiptis į specialistus arba Bažnyčią.

3. Jei mergaitę suglumino vienas puslapis su apibrėžimais, ji visada gali pasiaiškinti su savo tėvais. Kritinis mąstymas yra labai gerai. Tačiau tikėtis, kad viską duos valstybinė mokykla - naivu. Taip tėvai atleidžia save nuo atsakomybės už vaikus. Keliama įtampa veltui.

4. Tikiu, kad kaip ir pati mergaitė teigia, drąsos jai visai tokiam žingsniui nereikėjo. Įvyko kažkas, kas nebuvo įvardinama. Kažkoks žaidimas suaugusiųjų, į kurį buvo įtrauka mergaitė. Ji dabar gavo dėmesio. Tačiau pridėtinės vertės nėra.

5. Aida Murauskaitė kartu su portalo vadovu praleido esminį dalyką: suteikti informacijos apie pagalbą tiems, kas turi arba galvoja, kad turi, prigimtinės lyties ir lyties pajautimo neatitikimą. Gaila, kad nacionalinis eteris naudojamas nebe pirmą kartą skaldymui. Sakiau ir sakysiu: viešinkit psichologų, kurie konsultuoja mažumas, kontaktus; viešinkit grupių kontaktus, kuriose palaikymo gali gauti konkretūs asmenys, galimai priskiriantys save mažumai; jei tokių profesionalų ar savipagalbos grupių nėra, finansuokit studijas. Mažuma privalo turėti savo srities specialistus, kurie padeda mažumos bendruomenei. Nes dabar mažuma su savo viena seksologe ir dar keliais lojaliais individais bando padaryti įtaką visuomenei. Kam eiti tokiu aplinkeliu? Ar pačios mažumos atstovams rūpi jos individų gerovė? Ar rūpi tik paviešinti save ir vėl ir vėl apie save priminti?

Mergaitė tiki, kad mažumos atstovai serga depresija tik todėl, kad apie juos kiti galvoja blogai bei jų nepriima didžioji visuomenės dalis. Ateina laikas susižinoti, kas yra ta depresija? Ateina laikas pasidomėti, kodėl ja suserga vieni žmonės? Ateina laikas susižinoti, kodėl prie tų pačių aplinkybių didžioji dalis visuomenės depresija neserga?

Siauri interesai, emocinio raštingumo bei psichologinio raštingumo stoka suklaidina ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.

Nieko tokio.

Didelis burbulas dėl nieko. Nepasiduokim provokacijom.“

Visuomenė prieštaringai vertina šį mergaitės elgesį, o ką pasakys Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, dar sužinosime.