Kovoti su blogiu – labai sudėtinga užduotis, nes pagal savo prigimtį blogis niekada nesielgs sąžiningai ir garbingai. Tai ne dviejų garbingų priešininkų kova. Tai kova tarp empatijos ir psichopatijos, tarp dorybės ir amoralumo, tarp etikos ir korupcijos, tarp tiesos ir apgaulės, tarp teisumo ir iškrypimo.

Tai kova, vykstanti skirtinguose lygmenyse, skirtinguose erdvėse ir sąmonės sferose.

Suprasti šios kovos prigimtį – būtina, jei norime laimėti. Mes negalime nugalėti eidami į mūšį jų teritorijoje ar naudodami jų ginklus ir taktikas, nes taip patys taptume jų dalimi.

Visatoje, kurioje veikia dualumo dėsnis, turime tapti absoliučia priešingybe to, ką norime įveikti.

Tai kova, kuri laimima pakylant aukščiau, iškylant virš jų, nesiveliant į ginčus, nepriimant jų sąlygų ir jų taisyklių.

Matricoje mes pralaimime. Naudodami jų ginklus – pralaimime. Vadovaudamiesi jų taktikomis – pralaimime. Bet Dievo visatoje, sekdami Jo pavyzdžiu – mes laimime.

Mūsų organiškoje realybėje mes laimime: stovėdami garbingai ir sąžiningai – laimime. Rinkdamiesi teisumą – laimime. Turėdami tikėjimą – laimime. Eidami kartu – laimime. Jungdamiesi viduje ir išorėje – laimime. Su tiesa – laimime. Suprasdami savo galią – laimime. Sugriaudami iliuziją – laimime.

Tai galios kova prieš jėgą.

Mes turime tikrąją galią – dieviškąją, amžinąją galią, kuria buvo sukurta visata. Kita pusė jos neturi, todėl privalo naudoti jėgą, apgaulę, manipuliaciją, sąmonės kontrolę, narkotikus, dirbtinį intelektą, technologijas, prievartą, melą ir nuolatinę, iliuzinę baimės kampaniją, kad mus nusilpnintų.

„Atsukti kitą skruostą“ – tai ne pasidavimas ir ne nuolankumas, o nesivėlimas į jų siūlomas sąlygas. Tai pakilimas į kitą lygmenį, savojo vidinio pranašumo parodymas. Tai žinia, kad tikroji galia slypi mumyse ir negali būti atimta. Tai atsisakymas pasiduoti provokacijai, apgaulei ir nuodams. Tai savo esmės grynumo išsaugojimas, gyvybės šaltinio stiprybė, ištikimybė savo prigimčiai, laisvė nuo proto kontrolės ir išėjimas iš matricos.

Dabar mes žinome, su kuo susiduriame. O nugalime tuomet, kai atskleidžiame save tokius, kokius Dievas mus sukūrė – pagal Jo atvaizdą. Atsimenate tai?

Ir nebijokite – egzistuoja universali teisingumo jėga. Ir ji pagaliau ateina...

Šaltinis