JAV Kongrese rengia apkaltą Trumpui, nes jis, kalbėdamasis telefonu su Zelenskiu, paprašė, kad tas pasirūpintų tyrimu apie kompaniją, kurioje dirba jo būsimo konkurento JAV prezidento rinkimuose Joe Bideno sūnus.

Tą galėjo nugirsti net Žiemgaloje... Tai, ko apie šį skandalą nebuvo pranešta visai Lietuvai, yra atsakymas į klausimą, iš kur atsirado to pokalbio šifruotė ir anoniminis kažkokio CIA agento skundas, kad Trumpas, jo nuomone, galimai pasinaudojo tarnybine padėtimi, kad įgytų pranašumą rinkimuose.

Pasirodo, JAV yra įstatymas, kuriame yra nurodyta, kad visi prezidento ir ne tik jo telefoniniai pokalbiai yra fiksuojami ir klausomi specialiųjų tarnybų. Jei kam nors jose pasirodo įtartina tai, ką pasakė prezidentas, jis ar ji anonimiškai (saugant liudininkų apsaugos įstatymui!) rašo skundą savo viršininkui. Tas, jei mato pagrindą, siunčia aukščiau. Taip kažkokio anonimo iš CIA skundas ir pakliuvo visada pasiruošusiems Kongreso demokratams.

Dabar prisiminkime, koks buvo (mano irgi!) pasipiktinimas, kad kažkas drįso išgirsti, kaip R.Paksas, jau po priesaikos, spaudė neprisimenu ką gražinti jo draugui "Žemaitijos kelių" (berods) akcijas. Arba kaip Borisovas reikalavo posto už rinkiminį milijoną. Net tuometinis generalinis prokuroras pyko kartu su manim... O "Tulpių paštas", ir triznių prokurorų liudijimai, kaip juos spaudė bylomis kovoti prieš Grybauskaitės priešus. Grybauskaitė (kaip teigė Degutienė), klausėsi visų. O kas klausėsi jos pokalbių? Kas rūpinosi, kad ji nepiktnaudžiautų aukščiausia valdžia, kai reguliavo bankų bankrotus, politinių priešų naikinimą, Lubio terminalo eliminavimą mainais į jos "independence"? Kaip ji buvo įtikinta "nepastebėti", kad Lietuva pasitrauks iš atominės energetikos rinkos ir užleis ją Baltarusijai su Rusija 50 km. atstumu nuo Vilniaus centro? Aš dar asmeniškai norėčiau paklausyti, kokiais dokumentais ji buvo įtikinta pakeisti užsienio politiką iš "su ubagais nedraugausim" į karštą meilę tiems "ubagams"?

Jei Lietuvoje veiktų įstatymas, kuris apgyvendina valstybės vadovą name su stiklinėmis sienomis ir klausomais telefonais, tai mes šiandien gyventumėme ne feodalinėje visuomenėje, kuriai vis nesiseka išsirinkti tikrai gero pono, kuris nepiktnaudžiautų, o šiek tiek arčiau geidžiamos gerovės valstybės.
Įstatymais, o ne rinkiminės propagandos šūkiais įtvirtintas skaidrumas. Štai, tas mažytis skirtumas tarp demokratijos ir to, kaip valdoma Lietuva