Visa tai padarė didžiąja dalimi Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras kartu su A. Matoniumi.
Tos patyčios ir pašaipos, kurios buvo skirtos tariamiems kremliniams, Maskvos paveiktiems žmonėms, kramtomajai gumai, okupantų batų bučiavimui ar himno nemokėjimui, šiandien virto tų žodžių realizacija. Komunikacijos forma žmogų užmuša stipriau, nei fizinis sukeltas skausmas.
Gaila, kai tokie pareigūnai ir jų samdiniai taip ir nesuprato, kad nuoširdus ir atviras bendravimas su bendruomenėmis duoda rezultatų.
Jų kalbėjimo tonas ir uniforma dar kartą suskaldė visuomenę.
Norisi tikėti, kad jie atras savyje savigarbos ir priims teisingus sprendimus, kurie padėtų mums visiems. Jų nepriėmus, konfliktas tik dar labiau augs.
Gaila, kad politikai, kurie apsimeta, jog jiems rūpi Lietuvos ateitis ir jos saugumas, šiandien sėdi Alpėse, Tailande ar kituose šiltuose kraštuose, bet nekelia klausimo dėl pareigūnų atsakomybės, privedusios prie Baltijos / Kapčiamiesčio kelio.
P.S. Tik aš ir Prezidentas G. Nausėda vykome į susitikimą su bendruomene — mėginome aiškintis, kas juos neramina, kokie klausimai juos baugina, kokie atsakymai jų netenkina, kokius pasiūlymus jie teikia.
Deja, kiti „MULKIAI“ politikai bijo paprasto ir atviro bendravimo su Lietuva. Jie verčiau renkasi vaikučius protestams, nes patys bijo krentančių reitingų.
Lyderystės stoka griauna valstybę: politiniai provokatoriai, organizuoto chaoso kūrėjai, viešosios erdvės teršėjai, dialogo sabotuotojai, viešojo proceso parazitai bei politiniai narcizai (-ės) — nykstančios valstybės ateitis.
8 km. jau dabar, sekantį kartą bus vis pilni iki Vilniaus. Po tokių įvykių keliems ponams galvos tikrai turi lėkti lauk.
Skaityti komentarus