LAISVĖ yra neribojama, ir tai yra aukščiau bet kokio Įstatymo.

Žiūru į šiandienos Lietuvą ir taip norisi ją bučiuoti. Iškentėjusi karus, kitų valstybių priespaudą, prašiusi prieglobsčio, nes tokia maža ir trapi. Mūsų Lietuvėlė.

Ar pamenate, kaip tiesėme rankas vieni kitiems apjuosdami Valstybės kontūrus? Kiek Lietuvos vėliavų plaikstėsi Baltijos kelyje 1989 metais? Kaip narsiai puolėme ginti Lietuvos Nepriklausomybę, iškilus laisvės pavojui? Tuo metu net nesusimąstėme, jog esame tik mažas pasišiaušęs katinėlis, pasiruošęs pulti didelį, agresyvų liūtą. Niekam nekilo mintis snausti. Suveikė patys giliausi instinktai – ginti SAVO LAISVĘ. Buvome vieningi ir stiprūs.

Kaip jaučiamės šiandieną, kai valstybiniame lygmenyje tiek daug visko, kad nebeatsirenkame, kur mūsų asmeniniai ir  Valstybės pagrindai? Įstatymai, nutarimai priimami, lyg banguojanti jūra. Žmonės, tarsi žuvys, nešiojamos to neaiškaus, net ir pačiai Valstybei nesuprantamo bangavimo. Suprantu, Pasaulyje tvyrančias tendencijas, bet ar jos gali įtakoti mūsų Valstybės sprendimus, kai tam iš tiesų nėra jokio realaus pagrindo?

Ar konvulsiškai reaguojame, nes mus dirgina įsiliejimas į Europos Sąjungos kūną? Ar turime kentėti idėjiškai, nes kitur kažkas masiškiau vyksta dėl natūraliai didesnių apimčių?

Valstybės autonomija ir stiprybė pasireiškia individualume, sugebėjime priimti tik jai naudingus ir reikalingus potvarkius savo žmonių labui ir gerovei. Tuomet ir atsiranda valstybės stuburas, kuris gali banguoti su visais kitais, bet tuo pačiu neprarasdamas savo suverenumo. Būti maža, autonomiška valstybe yra didelis privalumas.

Pagalvokime, ar tiesesni keliai, didesnė farmacijos pasiūla ir išplėstos europinės teisės išties veda į LAISVĘ? Ar neparduodame sielos už gražiai patiektas „dovanėles“ tamsiam tironui?

Kas vyksta šiuo metu kaukių lygmenį? Kas įbaugino pasaulį, kokių tai asmenų tamsių kėslų išdava? Kodėl mūsų mažytė Lietuva taip pat turi nešti šį jungą? Kodėl mes bijome?

Žmogus yra gimęs su pačia išmaniausia gynybine autoimunine sistema. Jokie vaistai, intervencijos neatstos natūraliai įgimtos organizmo apsaugos. Vidinė, užkoduota prigimtinė sistema mus saugo nuo virusų, natūraliai valo žaizdas, atstato organus į natūraliai funkcionuojančią būseną. Tik baimė ir nepasitikėjimas savo natūralia prigimtimi gali sugriauti šią gynybinę organizmo funkciją. O tai ir yra TIKRASIS virusas.

Kaip išgydyti šį virusą Valstybiniame lygmenyje? Ogi labai paprastai: žvelgti į savo piliečius ne masinėmis pasaulio akimis, o žmogiškumo akimis. Sėti ne masinę baimę, o ramybę, supratingumą ir savo tautos žmonių palaikymą per skatinimo ir stiprinimo priemones: teisingą spaudą, kūno ir proto palaikymo programas, švarios informacijos pateikimą savo piliečiams.

ŠVARI visuomenė yra mūsų ateitis.

O mes, Lietuvos Respublikos Piliečiai, nedrįskime gūžtis į kamuoliukus, stiprinkime Valstybę savo asmeniniu tobulėjimu, naudokimės einamuoju „virusu“, tik kaip katalizatoriumi, išsigryninti, kokie mes iš tikrųjų esame, kokia sveikata ir NEAPSAKOMA JĖGA glūdi mumyse.

Ir nepamirškime, jog 1992 metų spalio 25 dienos referendumu visi vieningai sukūrėme Lietuvos Respublikos Konstituciją, aukščiausią Tautos suverenios galios įprasminimą, kurios pirmosios eilutės garbingai byloja: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“.

Būkime budrūs, sąmoningi, žinantys savo, kaip piliečių ne tik pareigas, bet ir teises, įsiklausykime, ko mūsų širdys nori, ko trokšta tauta, o ne ką pasaulio baubas diriguoja. Esame laisvi, natūralūs ir ne ne SVEIKI.

Valstybės vyrai ir moterys, institucijos, teisėsauga, būkite drąsūs, sąžiningi ir teisingi, nes mes tikime jumis. Jūs garbingai buvote išrinkti su Dievo žinia ir mūsų visų neįkainojama prigimtine teise gyventi laisvai. Tai didžiulis pripažinimas jums, kurie sukate valstybės vairą. Linkime jums sveikatos, darnos šeimose ir tos šviesos, kuri jau matosi horizonte ir į kurią mes visi keliaujame.

LIETUVA, BŪK LAISVA.