Paskutiniai 3 rinkimai parodė, kad tam tikros dramos yra: LVŽS lyginant su analogiškais kitų rinkimų rezultatais pagerinti ženkliai, tačiau lyginant su 2016 m. Seimo rinkimais, tikrai negalima pasakyti, kad rezultatai tenkinantys. Ženklai rodė, kad būtent LVŽS rinkėjas, kuris matė S. Skvernelį Premjero pareigose, bet nematė jo Prezidento poste. Jei ne sukelta R. Karbauskio ultimatumo „gelbėjimo drama“, gal Skvernelis būtų dar mažiau tesurinkęs?  Gal reikia iškelti klausimą, kad buvo padaryta klaida iš vis keliant S. Skvernelį  kandidatu į prezidentus. O kalbos apie tai, kad S. Skvernelis kurs savo partiją, yra visiškai bergždžios: tam nėra nei struktūros, nei pinigų ir, svarbiausia – žmonių. Beje, 2016 m. LVŽS rinkiminiame štabe daugiausiai buvo įdarbinti būtent S. Skvernelio žmonės, kaip Vytautas Bakas, Dovilė Šakalienė ir kiti.  Atsivertus dabartinės LVŽS Seimo frakcijos puslapį, vargiai galėtume surasti bent vieną, kuris pritartų ir prisidėtų prie naujos partijos kūrimo. 

Dar paradoksalesnė padėtis dėl Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio. Pagal sociologines apklausas, jis dabar populiarus, bet tie palaikytojai būtent kitų partijų rinkėjai, palaiko jį todėl, kad jis pasipriešino partijos vadovui. Štai radijo laidoje paskambinęs pilietis aiškiai sako, nebalsavau nei už LVŽS  nei už V. Pranskietį, bet jo veiksmus labai palaikau. Kiek iš tų pasitikinčių yra būtent opozicinių partijų rinkėjai ir kiek balsuotų už V. Pranckietį per rinkimus? Atsakymas, manau, akivaizdus.

Kažkokią sumaištį krikdemų-konservatorių rinkėjų gretose gali įnešti ir išmestas-pasitraukęs Rimantas Jonas Dagys. Viešai kalba, kad rudenį numato kurti kažkokį politinį darinį, jungiant Europos Parlamento rinkimuose dalyvavusio Vytauto Radžvilo ir kitus šalininkus. Bet tikimybė, kad surinktų daugiau nei 4 proc. rinkėjų balsų -  mažai tikėtina. Tikrai yra dalis TS-LKD rinkėjų nepatenkinta dabartine vadovybės liberalumo politika, tačiau ji nėra labai didelė. Didžiajai daugumai svarbi Landsbergio pavardė ir asociacijos su Sąjūdžiu, nors nebėra nei krikdemiškosios, nei konservatyviosios politikos.

K. Girnius stebisi, kad mažas visuomenės pasitikėjimas R. Karbauskiu. 23 proc. pagal apklausas  pasitikinčių R. Karbauskiu, manau, tai tikrai yra nemažas. Turint mintyje, koks neigiamas žiniasklaidos požiūris dažniausiai buvo transliuojamas. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nepopuliarumo atveju taip pat.

Pavyzdžiui, pradėtas opozicijos inicijuotas tyrimas, labai noriai publikuojamas žiniasklaidoje, o kai paskelbiami tyrimo rezultatai, tai kažkur tik nukišta žinutė pasirodo, kurios didžioji žmonių dalis net nepastebi. Taip buvo, pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai tiriant R. Karbauskio remiamus „Švieskime vaikus“ arba prokuratūrai R. Karbauskio žemių įsigijimą. Nenustatyti jokie nusižengimai, bet apie tai mažai viešojoje erdvėje tepaskelbiama. 

Galima reikšti užuojautą A. Verygai – plukiasi su pasekmėmis - gydymu, o juk nuo medicinos tepriklauso, pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, tik iki 10 proc. žmogaus sveikatos. Objektyvumo dėlei galėčiau pakartoti, ką sakiau apie buvusį Sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį:  „Gydymo ministras V. Andriukaitis taip ir netapo sveikatos ministru“. Dalis ligonių ir medikų tikrai nepatenkinti ministru. Kalbant su vienu gydytoju, jis ir sako, kad reikėtų tikrai pašalinti A. Verygą. Galvoju jam paprieštarauti, kad, jei patys žmonės gyventų sveikiau, tada ir gydymo reikėtų mažiau, bet susilaikiau, nes ir pats gydytojas rūkantis, vartojantis alkoholį. Žmonės nori gyventi nesveikai, o brangų ir profesionalų gydymą tarsi privalo užtikrinti valstybė.

O ryžtingų reformų gydymo ir visuomenės sveikatos srityje tikrai A. Veryga ėmėsi. Vien ką reiškia kadencijos pradžioje priimta alkoholio griežtinimo politika, kuri duoda akivaizdžius ir nuoseklius rezultatus. A. Verygos stiprybė ir drama: be abejo, kai kurie žmonės pyksta dėl alkoholio ribojimo ir brangimo. Žiniasklaida taip pat dėl negautų milijonų uždraudus alkoholio reklamą. O kad vartojimas mažėja, rodo objektyvūs duomenys – ne tik pardavimai, bet ir sergamumo sumažėjimas tiesiogiai tomis ligomis, kurios priklauso nuo alkoholio vartojimo.  Gydymo srityje kuo daugiau piginsi vaistus, vis vien didelė dalis chroniškų ligonių bus nepatenkintų. Dalis žmonių nenori keisti savo gyvenimo būdo į sveikesnį, bet vis tikisi brangaus ir aukščiausio lygio gydymo iš valstybės pinigų.

Reikia atkreipti dėmesį ir į dar vieną verslo grupę, kuri tikrai nepatenkinta A. Veryga dėl sprendimo (šalia alkoholio pramonės ir farmacijos). Galima sakyti, Lietuvoje visiškai uždrausti dirbtiniai transriebalai (bus leistini tik 2 gramai transriebalų 100 gramų bendrame produkto riebalų kiekyje). Sprendimas priimtas jau 2017 m. pabaigoje ir įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d. Taip ir sukuriamas tas plačiojoje visuomenėje nepopuliarumas, tačiau sąmoningoji rinkėjų dalis tai mato ir įvertina teigiamai.

Nenustebsime, kad vis vien daugiausiai mandatų 2020 m. Seimo rinkimuose laimės LVŽS. Naujų ir ryškių „gelbėtojų“ vargu ar atsiras, o tradicinės partijos yra savo rinkėjus daugiau - mažiau išsidalinę, nebent tiek iš Lietuvos liberalų sąjūdžio, tiek iš suliberalėjusių konservatorių pajėgs dalį atsigriebti naujoji Laisvės partija. O dar yra galimas variantas, kad LVŽS sukurs vienijančią koaliciją ir prie jų prisijungs protesto balsus renkantys politiniai dariniai. Žmonės mėgsta vienijančius, o ne skaldančius procesus, įkvepiančią ateities viziją, permainas, kurios duoda rezultatus ir dalis žmonių jau spėjo juos pajusti.

Tad atsakant į K. Girniaus mintį dėl R. Karbauskio pasikeitimo: dar klausimas, kam reikia labiau pasikeisti? Neatmestina, kad kažkiek reikia pasikeisti ir R. Karbauskiui, bet ne pagal alkoholio, farmacijos ir kitų labai įtakingų finansinių grupių reikalavimus.