Atsakymo į tokius pamatinius klausimus, kaip ir visuomet, nerasite niekur kitur kaip tik judaizme, o aš į jį atsakysiu remdamasis didžiojo litvakų rabio Kuko 1865-1935) įžvalgomis. Jis padėjo paaiškinti kodėl kilo l pasaulinis, numatė Izraelio valstybės atsiradimą, tačiau svarbiausia - padėjo žmonijai įžvelgti D-vo ranką istoriniuose procesuose, paaiškino kaip tvarkytis su toksiškomis idėjomis, o taip pat kurlink juda pasaulis kelių amžių persektyvoje. Todėl šiandien nesunku būti nedideliu pranašu - tačiau tik tiems, kurie visgi susiprato pastudijuoti.

Grįžkime į šiandieną. Išsirinkome sau tokius, kurie neslėpdami deklaruoja kad taikys prieš mus psichinę prievartą laisvės vardan. Visa tai dar kai gyvi pusė gyventojų, kurie patyrė tokio pobūdžio komunistinė prievartą. Štai ir kyla klausimas kaip taip gali būti? Ne gali, o yra. Komunistine praeitimi šito galime ir nemėginti teisinti, nes šįkart banga ateina iš Vakarų. Tai, kad dabar vyksta, yra mūsų suvakarėjimo padarinys. Akivaizdu, į liberaliąją nelaisvę veržiasi visų pirma jaunimas, nepriklausomybės karta. Tad kaip ir kodėl toks košmaras virsta tikrove?

Pradėsime nuo pakankamai toli. Žmogų žmogumi daro tai, kad jis vykdo tam tikras žmogiškasias pareigas. Tai tokie gėrį kuriantys veiksmai, kurių naudos gavėju gali būti jis pats, betarpiškai su juo susiduriantys žmonės ar tolimesnė visuomenė.

Mums bus įdomiausia pažiūrėti kas nutinka kai žmogus atsisako vykdyti žmogaus pareigas. Pradėkime nuo kokio nors teigiamo veiksmo, kurio nauda tektų visų pirma jam pačiam. Paimkime kad ir dantų valymąsi ar prievolę nusičiuškus užsisegti klyną.

Jeigu žmogus nustoja valytis dantis, kyla grėsmė jo sveikatai. Taip pat smunka jo įvaizdis visuomenėje, nes jo burna dvokia. Vienaip ar kitaip jis gaus signalų, kad turėtų susitvarkyti ir grįžti prie žmogiškosios prievolės valytis dantis. Pažvelkime kas vyksta tuomet, kai jis nereaguoja ir lieka prie savo.

Pirmu reikalu iš jo aplinkos iškrenta nors kiek jautresni asmenys, kurie negali ar nenori kentėti savo aplinkoje dvokiančių nasrų. Lieka tik žemos prabos žmogystos. Sumenksta nagrinėjamo žmogaus darbinė veikla, nes toks neranda kalbos su programuotojais ar medicinos seselėmis, o turi sukiotis tarp kiemsargių. Dėl to sumenksta ir jo galimybės uždirbti.

Antru etapu aišku sveikatos problemos. Nepamirškime, kad burnos nevalantis asmuo ne tik gadinsis sau dantis, bet ir prastai maitinsis. Kodėl? O kur jūs matėte sveikai besimaitinančius kiemsargius? Mūsų nagrinėjamas žmogus bus išstumtas iš sveikai besimaitinančių žmonių rato, todėl po kiek laiko jo mitybos įpročiai suprastės (o veikiausiai jie niekuomet ir nebuvo geri, nes tas, kuris nesusipranta valytis dantų aišku bus toli nuo sveikų mitybos įpročių).

Toliau. Ne tik kad sumažėjo pajamos, bet ir prasidėjo sveikatos problemos. Tas dar labiau mažina galimybes uždirbti. Mūsų herojus savo namus neišvengiamai įrenginės pigiais įrengimais, todėl laukia nuolatinės išlaidos remontui. O kur dar būtinos išlaidos alkoholiui - juk tokiems asmenims tai kone vienintelė nuotaikos taisymo priemonė!

Kažin ar reikia toliau tęsti. Jeigu žmogus prarado supratimą, jog jam būtina valytis dantis, tai jis tapo nevisaverčiu. Matome, kad mūsų žmogiškąjį veidą palaiko tai, kad vykdome žmogiškąsias pareigas.

Mūsų išnagrinėtas pavyzdys - iš pirmojo žmogiškųjų pareigų rato, t.y. iš pareigų sau pačiam. Toliau eina pareigos žmonių su kuriais kontaktuojame ratui.

Čia jau kiek ne taip akivaizdu, mažės tų kurie supranta būtinybę jas vykdyti. Duosiu pavyzdį iš savo gyvenimo. Neseniai suremontavau aa tėvų butą. Dariau viską kas tik nuo manęs priklauso, kad pritraukčiau padorius žmones, kurie supranta jog reikia tausoti ne tik savo, bet ir svetimus tau patikėtus daiktus. Kadangi remontas brangus, o viskas nauja, negalėjau sau leisti įsileisti vandalus.

Įsikėlė viena pora, kurią po savaitės paprašiau išsikelti. Jie neturėjo civilizuotiems žmonėms būtinų tvarkos įpročių, tad jau per pirmą savaitę butas patyrė šiokios tokios žalos. Nutariau kol nevėlu jų atsikratyti ir susiradau civilizuotus žmones.

Bet mums dabar rūpi kas nutinka kai žmonės atsisako vykdyti žmogiškąsias pareigas, todėl grįžkime prie nevalų. Jie žinoma susirado butą pagal savo paveikslą ir neišvengiamai nupuls į tą patį puvimą, kurį jau aptarėme pirmame pavyzdyje. Iš jų draugų rato pasitrauks tie, kurie vertina švarą ir tvarką, nuolatinis gyvenimas betvarkėje atitinkamai veiks jų darbo kokybę, t.t. Ir vėl viskas slinks į skurdą bei neviltį, šį kartą dėl to, kad nesusiprato saugoti jiems patikėtos nuosavybės.

Trečiasis ratas - žmogiškosios pareigos visuomenei. Jeigu žmogus nevykdo šių pareigų, tuomet valdžioje įsigali niekšai ir vagys, kurie apskalbia visuomenę - ir vėl skurdas, neviltis bei graužatis.

O dabar jau atsakysime kaip galėjome tokius išsirinkti. Kadangi Vakaruose vis labiau nyksta supratimas, kad mus žmonėmis daro žmogiškosios pareigos, šios yra visa kaip niekinamos. Ateina "laisvės karta", kuri laisvę supranta kaip savo žmogiškųjų pareigų nevykdymą. Pirmieji du jų taikiniai yra Bažnyčia ir šeima, nes ten ar dėl jų įtakos vykdoma daugiausia žmogiškųjų pareigų.

Bažnyčia moko, kad žmogumi tampi tik įsikinkęs moralei, o šeimoje žmoniškai sugyventi įmanoma tik tuomet, kai jos nariai tenkina vienas kito poreikius.

Ateina liberalai. Tai iš vidaus pūvantys žmonės, kurie stengiasi ir kitus paversti tokiais kaip jie. Kodėl jiems taip būtina, kad ir kiti pasikeistų pagal juos?

Informacinis komfortas ir galimybė tęsti korumpuotą gyvenimo būdą. Nemalonu, kai gyveni kaip kiaulė ir tik tenkiniesi, o aplink tave žmonės pluša pasitarnaudami vienas kitam. Be to, labai jai norisi prisisiurbti prie tokių žmonių piniginės. Štai ir prasideda kova visų pirma prieš šeimą, o po to, kad šeimose gyvenantys žmonės privalomai išlaikytų bankrutavusius liberaliai gyvenančius žmones.

Štai kodėl po kovos prieš šeimą laukia kova už teisę prisisiurbti prie jūsų darbo vaisių. Šiuo metu pastaroji kova pačiame įkarštyje Amerikoje, kur skolų grąžinti nesugebantis jaunimas išėjo į gatves plėšti ir deginti parduotuvių. Tai žiniose vadinama protestais prieš kapitalizmą ir jo iššauktą socialinę nelygybę.