Nors teigiama, kad misija yra gynybinio pobūdžio ir nesusijusi su tiesioginiais kariniais veiksmais, būtina aiškiai įvertinti geopolitinį kontekstą. Regionas išlieka itin jautrus, o bet koks įsitraukimas gali būti vertinamas ne tik per Lietuvos, bet ir per JAV bei kitų sąjungininkų veiksmų prizmę.

Kaip į tokį sprendimą reaguotų Iranas ir kokias pasekmes gali turėti Lietuvai.

Taip pat svarbu suprasti, kokia yra bendra Europos Sąjungos pozicija šiuo klausimu ir kodėl sprendimas svarstomas taikant skubą. Vokietija, Lenkija ir kitos Europos valstybės neskuba aklai nerti į šią avantiūrą.

Stebina ir Prezidento politinis skubotumas bei neatsakingumas. Kol dar Seimas nėra priėmęs galutinio apsisprendimo - jau raportuojama į Vašingtoną dėl Lietuvos prisijungimo prie šios karinės misijos. O jei Seimas nuspręstų nepritarti šiai iniciatyvai, ar kas pagalvojo apie pasekmes? Tokie Prezidento veiksmai stumia Seimą priimti itin atsakingus sprendimus be diskusijų ir skubos tvarka.

Praeities patirtis rodo, kad užsienio politikos sprendimai, priimami neįvertinus visų pasekmių, gali turėti neigiamų ekonominių ir politinių padarinių. Kalbu apie Kiniją. 

Todėl prieš priimant sprendimą būtina užtikrinti išsamią diskusiją, skaidrumą ir visos reikalingos informacijos pateikimą Seimui.

Jeigu KAM disponuoja papildoma informacija apie misijos tikslus, rizikas ar sąjungininkų lūkesčius, ją turi žinoti ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas.

Kadangi galutinė atsakomybė už tokį sprendimą teks Seimui, balsuojant privalome remtis visais faktais, išsamia analize, o ne vien politikų emocijomis ir prielaidomis.