°C
      2026 05 29 Penktadienis

      Artūras Skardžius. Ne „tyrimas“, o politiškai patogus šou

      Nuotrauka: Artūro Skardžiaus maketas, MInfo koliažas

      Autorius: Artūro Skardžiaus Facebook įrašas
      2026-05-29 09:00:00

      Kai visuomenėje po Registrų centro istorijų jautrumas duomenų nutekinimui yra milžiniškas, šiandien LRT, Delfi, 15min. ir kt. išdidžiai pristatomas „jungtinis tyrimas“ kelia ne pasitikėjimą, o klausimus.

      Keistas sutapimas: tyrimų taikiniu ir vėl tampa ne visa sistema, o selektyviai atrinkti politikai labai konkretūs žmonės su NA priešaky.



      Dar keisčiau, kai moralės ir „skaidrumo“ pamokas visuomenei aiškina Šarūnas Černiauskas –žmogus, kurio pavardė jau seniai iš skaidriosios žurnalistikos turėjo būti išbraukta, kai 2019 m. paaiškėjo, kad jis eidamas 15min tyrimų skyriaus vadovo pareigas šalia savo tiesioginės veiklos – žurnalistikos – nuolat užsiiminėjo ir kitais dalykais, tretiesiems asmenims už atlygį rinko duomenis apie įmones ir viešus asmenis neatlygintinai naudodamasis Registrų centro duomenų baze.

      Tuomet Š. Černiausko veikla buvo atsidūrusi policijos akiratyje, ją tyrė ir Duomenų inspekcija. Net D. Grybauskaitė už apdovanotojo vardo pažeminimą suskubo atimti medalį iš jai uoliai tarnavusio Š. Černiausko. Ši Š. Černiausko istorija tokia miglota ir joje tiek dar neatskleistų detalių.



      Tuometinio 15min tyrimų skyriaus vadovo Š. Černiausko dešinioji ranka Dovydas Pancerovas buvo priverstas liudyti Specialiųjų tyrimų tarnybai garsiojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.

      Bet Lietuvoje, pasirodo, politikoje reputacija gali pražudyti, bet žurnalistikoje –po kiek laiko tampi „laisvo žodžio gynėju“ ir vėl sėdi LRT eteryje aiškindamas visuomenei apie skaidrumą nors pats apskretęs purvais ir apdergęs ne vieną. 

      Todėl ši garsiai išpūsta „jungtinio tyrimo“ istorija kelia klausimą: ar čia tikrai objektyvus tyrimas, ar politiškai selektyvus suplanuotas reputacinis smūgis? Atsakykite kiekvienas sau. 



      Nes, tai ką pamatėme, neišgirdome: kas ir kaip atrinko tyrimo objektus, ar vienodus standartus taikė visoms partijoms, kodėl nuolat atsirenkami tie patys politiškai nepatogūs taikiniai; kokia metodika naudota; ir kodėl „politiškai neutralus“ visuomeninis transliuotojas taip aktyviai dalyvauja kuriant šią atmosferą, ypač tada kai dar vis vyksta ginčai dėl LRT įstatymo pataisų.

      Skaidrumas reikalingas visiems. Ne tik politikams. Žurnalistams - taip pat. Tik jie kaip unguriai, vieną dieną žurnalistai, o kai siekia išvengti atsakomybės jau „visuomenininkai“. Kadangi šis tyrimas selektyvus, visuomenė praranda pasitikėjimą ne tik žiniasklaida, bet ir demokratija. Atviras klausimas: link ko einame? 

      Nes „tyrimai“ nebe ieško tiesos. Jie susiranda taikinį.



      Skaityti komentarus