Kokiu ciniku pavirto liberalas, dailės muziejaus direktorius A. Gelūnas, jeigu valstybės turtą - vertingus nacionalinio muziejaus dailės kūrinius - jis ima naudoti savo nuožiūra, kaip savo kišeninę nosinę.
Kur krypsta jo politika?


Kaip iš tikrųjų atrodo A. Gelūno "kultūros kodas" ir jo "kultūrinė diplomatija", apie kurią jis nuolat kliedi, lakstydamas po "savų" televizijų studijas.
Kaip atrodo dailės muziejaus vadovo "politinis peizažas", ko verta jo "užingridinė" kultūrinė filosofija ir visos jo "frustracijos"?
Ko vertos jo "kompetencijos" ir kam jos tarnauja?
A. Gelūnas - "kultūrščikų" mitingų dalyvis, vienas iš organizatorių. Jis nerimsta ir toliau.
Nacionalinio dailės muziejaus direktorius politizuoja net dailės muziejaus paveikslų kabojimo vietą.
Štai kaip atrodo tikrasis šio "užingridinio" "intelektualo" išsigimiminas.
A. Gelūnas nusprendė patuštinti premjerės, prezidentūros ir Vyriausybės pastatų sienas.
Muziejaus vadas sako, kad paveikslams ten kaboti "nesaugu".
Kol šalį valdė liberalai su konservatoriais - paveikslams Vyriausybėje ir prezidentūroje kaboti buvo saugu.
Iki kokio "plintuso" turėjo nusiridenti šis politikierius.
Tai - politinio lavono šokis. Didžiausia gėda Lietuvai.
Taip atrodo "politinių lavonų" grimasos, kai jie ne tik kad neišrenkami į valdžią, bet ir "palaidojami" netinkamai.
A. Gelūnas užsimojo nuo meno atlaisvinti Vyriausybę, jis nusprendė iššluoti prezidentūrą, sakė, pereis ir per kitas reprezentacines institucijas.
Paveikslų ten neliks nė vieno.
Nei naujoji premjerė, nei G. Nausėda per pusę antros kadencijos A. Gelūnui tapo "nepatikimi" ir todėl dailės muziejaus paveikslams ten pasidarė "nesaugu".
Muziejaus vadas nusprendė meną vežioti po rajonus, ten, matote, menui bus "saugiau".
"Menas turi būti arčiau žmonių, turi šviesti liaudį".
Bet kodėl, kol valdė liberalai, Lietuva buvo palikta tamsumose?

Politiniais bastionais ir bepročių mūšio vieta tampa net muziejai, o Lietuvos žmonės - jų įkaitais.
Gal atėjo laikas į politizuotas muziejus ir teatrus mums tiesiog nekelti kojos? Jeigu jie tapo Gelūno ir Liberalų nuosavybe.

Bet dar ne tokius nukelia nuo postamentų ir išneša iš mauzoliejų.