Po sienų su Baltarusija uždarymo ne tik 2000 mūsų sunkvežimių stovi prie sienos. Atsakydama į tai Baltarusija uždraudė per savo teritoriją judėti Lietuvoje registruotiems sunkvežimiams / vilkikams / (pus)priekaboms; išimtis – galima tik įvažiuoti/išvažiuoti per LT–BY sieną, bet ji Lietuvos sprendimu uždaryta iki 2025-11-30 (išimtys labai siauros). 

Tiesioginiai prastovų nuostoliai: jei 2 000 vilkikų stovi, o vienos paros kaina (vairuotojas, degalai generatoriui, parkavimas, sutartinių terminų pažeidimai) ~400–800 € / dieną, tai apie 0,8–1,6 mln. € per dieną vien iš prastovų. Net 7 dienos tokio režimo – 5,6–11,2 mln. €. 

Lietuvoje 2024 m. I pusmetį veikė ~6 089 kelių vežėjai, turintys ES (Bendrijos) licenciją – tai faktinė tarptautinių ir sunkiųjų krovinių vežimo veiklą vykdanti bazė. 

Plačiau skaičiuojant visus tarptautinio ar vidaus krovinių vežimo dalyvius, rinkoje minimas apie ~7 750 įmonių skaičius (įskaitant mažesnius vežėjus). Per metus perveža apie 140 mln. t krovinių.

Lietuvos kelių transporto sektorius (krovininis + keleivinis, bet krovininis dominuoja ~90 %) kasmet įneša į valstybės ir socialinių fondų biudžetus apie 1,7–2,0 mlrd. eurų tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. Tai vienas didžiausių mokesčių mokėtojų.

Didžiausi krovinių srautai yra iš Europos į Rusiją, Kazachstaną, Vidurinę Aziją, Gruziją, Armėniją, Gruziją, Azerbaidžaną ir toliau. Tiesiausias maršrutas, aplenkiantis karo zoną Ukrainoje, eina būtent per Baltarusiją ir juo važiuoja didžioji dalis krovinių.

Dabar šiam transportui reikės pačių didžiausių ir pajamingiausių pervežimų prieš Kalėdas atsisakyti, nes drastiškai kils pervežimų kaina, arba neįvykdyti sutarčių, arba dirbti su nuostoliu stengiantis išlaikyti klientus, nes pervežimus bemat perims konkurentai. 

Kelių transporto paslaugų eksporto pajamos: 2025 m. I ketv. ~1,37 mlrd. €. 2025 m. I pusm. ~2,5 mlrd. € (TTLA apibendrintas rodiklis). Kiek bus nuostolių? Oficialaus bendro skaičiaus dar nėra, tačiau transporto organizacijos jau kalba apie dešimtis milijonų eurų. 

Apylankų kaštai (maršrutai per Latviją/Lenkiją): papildomi 300–800 km vienai kelionei (priklausomai nuo krypties į RU/KZ/CN koridorių), tai 150–400 € daugiau degalams + 1–2 d. grafiko praradimas (dar po 200–400 € dienos sąnaudų). 

Net jei pavyksta perrikiuoti 50–70 % reisų, vieno mėnesio papildomos sąnaudos gali sudaryti 10–30 mln. € sektoriui (priklausomai nuo srautų dalies, kuri realiai važiavo per BY). Su kitais nuostoliais vežėjai per metus praras bent 400 milijonų tai tikrai. 

Dar vienas, didesnis negu "kalio trąšų" valdžios smūgis Lietuvai ir jos verslams. Tuo pačiu mokesčių surinkimui į biudžetą. Kiek dar tokių smūgių bus? Reikės - juk pasiskolins, ar ne?