Na, nesigilinkime į tai, kad faktiškai abu ministrai pripažino, jog O. Šurajevas yra psichiškai nesveikas žmogus, nors jų pripažinimo nelabai ir reikėjo, juk jis ir pats to neslepia. Taip pat nenorėčiau nukrypti nuo esmės, leisdamasis į diskusijas apie psichinių ligonių stigmatizavimą ar diskriminavimą. Civilizuotoje visuomenėje tokie veiksmai yra nepriimtini, nes psichinė negalią reikia gydyti, o ne ignoruoti ją arba iš jos juoktis. Taškas.

Tačiau žymiai svarbiau yra pakalbėti apie tai, ar Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema suteikia tinkamą pagalbą asmenims, kuriems tokios pagalbos reikia, kad užuot patekdami į Seimą, svaidydamiesi keiksmažodžiais ir neadekvačiai besielgdami, jie gautų kvalifikuotą ir veiksmingą gydytojų pagalbą. Kartais tokį gydymą galima suteikti ir priverstinai.

Tačiau kur gi mes pamatysime veiksminga pagalbą, kai vietoje to, kad padėtų žmonėms, mūsų ministrai ir net Premjerė pasirenka juos sekti feisbuke ir net cituoti Seimo salėje.

Tad kitą karta, bandydami apsiginti nuo neadekvačiai besielgiančio „olego“, nepamirškite pasiteirauti apie jo psichinės sveikatos būklę, galbūt žmogui tiesiog reikia pagalbos.

P.S. Lietuvos statistika yra šiurpi ir negailestinga: - 2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais buvo nustatytas 11,2 proc. Lietuvos gyventojų (313 664 asmenys). - EBPO skaičiavimu, Lietuvoje kasmet prarandame 2,6% BVP dėl prastos psichikos sveikatos – tai 967 mln. Eurų. - Šalyje išlieka aukščiausias savižudybių skaičius tarp ES šalių - 100 tūkst. gyventojų tenka apie 23 savižudybių atvejus, o Europos vidurkis – apie 12. - Psichikos negalią turinčių asmenų pakartotinų hospitalizacijų lygis Lietuvoje per 12 mėn. sudaro nuo 33 iki 44 proc.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija net kreipėsi į Europos Komisiją ir EBPO, prašydama suteikti techninę pagalbą psichikos sveikatos priežiūros reformos įgyvendinimui. Ir nors SAM jau metus anonsuoja psichikos sveikatos priežiūros sistemos reformą, jos apčiuopiamų rezultatų nei matyti, nei girdėti.