°C
      2018 05 21 Pirmadienis

      „Dpoezija“ ir dainuojantis programuotojas Jonas

      Nuotrauka: Darius Rekis

      Autorius: Darius Rekis
      2018-03-09 21:00:00
      2018-03-09 21:00:00

      Hmmm... Laisvalaikis. Man atrodo, kad visas mano laikas yra laisvalaikis.

      Kad galėtumėme atsakyti į klausimus apie „Dpoeziją“ pirmiausiai turime susipažinti su Jonu Baltoku (g. 1977 m. Jonavoje) – bardu, neprarandančiu entuziazmo ir tikėjimo dainuojamąją poezija. Jonas yra vienas iš iniciatyvinės grupės „Dpoezija“ steigėjų ir internetinės Lietuvos bardų bendruomenės www.dpoezija.lt įkūrėjas bei administratorius, daugelio dainuojamosios poezijos festivalių dalyvis, organizatorius ar iniciatorius.

      Kaip gimė, vystėsi ir kas šiandien yra Dpoezija: internetinės bardų bendruomenės portalas, iniciatyvinė grupė, asociacija ar festivalis? Kokia „Dpoezijos judėjimo (jei galima taip pavadinti) istorija?

      Dpoezija buvo internetinės svetainės, kurią sukūriau 2006 m., domenas - dpoezija.lt Tai buvo neįtikėtinai populiarus reiškinys. Nebuvo socialinių tinklų, kokie yra dabar. Muzikinių failų talpinimas internete buvo prabanga. Ypač mėgėjams. Mano sukurta svetaine muzikos talpinimui spėjo pasinaudoti keli tūkstančiai vartotojų. Rengėm susitikimus baruose, koncertus.

      Vėliau, man persikėlus į Klaipėdą, rengėm meetus Giruliuose. Susiformavo šaunus kolektyvas, kuris rinkdavosi kiekvieną vasarą ir sutraukdavo minias kūrybingų žmonių.

      Nuo 2015 m. su festivaliu persikėlėm į Raseinius, pervadinę jį Dpoezijos Šaltiniu, įkūrėm asociaciją. Šiuo metu intensyviai ieškome savo identiteto, veiklos krypčių, formų, plečiasi renginių organizatorių, dalyvių ratas. 2018 m. festivalis yra jubiliejinis, dešimtasis. 

       Kaip ir kuo pats prie to prisidėjai ir/ar prisidedi?     

      Nuo 2016 m. įkūrus asociaciją Dpoeziją esu jos valdybos narys ir prezidentas (čia labiau, kai popierius reikia pildyti). Pagrindinę savo misiją aš suprantu labai paprastai – tiesiog naudojuosi likimo man siunčiamomis galimybėmis ir kitus skatinu tą daryti. O galimybes aš suprantu taip: nuo talentingo žmogaus pirmo pasirodymo scenoje iki gero žmogaus pasiūlymo rengti jo sodyboje festivalį.

      Ar turėjai viziją, o gal tik dabar jau turi kalbant apie „Dpoeziją“? Tavo manymu, kas tai yra/turėtų būti?

      Manau, kad dpoezininkams neišsilakstyti ir padėjo tai, kad niekada labai nesistengėm apsibrėžti, kas mes tokie esam, kur link einam. Buvom smagi grojančių – klausančių kompanija vieni nuo kitų jausdavę įkvėpimą ir gyvenimo džiaugsmą. Visgi, nenorint išsikvėpti, teko paieškoti savo identiteto, paieškoti savęs.

      Šiuo metu dpoezija tai yra kuriančiųjų žmonių bendruomenė, susirenkanti kartą ar kelis kartus per metus bendrai šventei. Ir tai nebūtinai apibrėžtas koncertu renginys. Tai labiau kūrybiškas buvimas kartu. Kūrybinis rezonansas! Dalytis ir džiaugtis.

      Mes jungiame jau ne tik muzikantus, bet ir poetus, dailininkus, amatininkus. 

      Dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje įvardijamas Vytautas Kernagis, o kaip Tu pats vertinį šį faktą? Kokius bardus išskirtum, kalbant apie dpoeziją ir jos istoriją Lietuvoje?

      Vytautas Kernagis buvo genijus, savo talentu dainuojamąją poeziją pavertęs unikaliu lietuvišku žanru.

      Bardai, priklausomai nuo kartos, yra labai skirtingi, pasukę skirtingo populiarumo ar užmaršties keliais. Kiekviena karta turi savo talentingų atlikėjų.

      Kas yra Jonas Baltokas be to, kad bardas?

      Programuotojas, IT specialistas. Iš esmės tai yra tai, iš ko valgau duoną. Savo laiku dirbau vaikų renginių organizatoriumi, garso operatoriumi, mokytoju, net kaminkrėčiu.

      „Dpoezija“ čia visas tavo laisvalaikis? Ką dar veiki laisvalaikiu?

      Hmmm... Laisvalaikis. Man atrodo, kad visas mano laikas yra laisvalaikis. Ilsėdamasis nuo laisvalaikio mėgstu „sukišti rankas į žemę“, tvarkytis savo ūkelyje, sukonstruoti ką iš medžio, metalo. 

      Tavo manymu, ko reikia, kad žmogus būtų laimingas?

      Turiu teoriją, kad žmogus tampa nelaimingu dėl savo norų. Nori šio, nori ano, nori daugiau, nori kitaip... Norėjimas kaip koks alkoholizmas graužia žmogų iš vidaus, naikina. Visų pirmiausia, reikia pripažinti tą faktą, o kai žinai savo nelaimingumo priežastį, gyvenimas daug lengvesnis. Ir labai labai svarbu – nustoti galvoti, kodėl esi nelaimingas (arba laimingas). Tik užduodi sau tą klausimą ir žiūrėk –  laimė išskrido.

      Ar dažnai užsuki į gimtąją Jonavą? Kokių sąsajų šis miestas, be to, jog tu jame užaugai, turi su „Dpoezija“?

      Esu Jonavoj buvęs 3 kartus. Kai gimiau, ir du kartus važiavau pro šalį. Neturiu miesto, kurį vadinčiau gimtuoju. Gyvenau kaip čigonas – tai šen, tai ten. Mažeikiai, Marijampolė, Pasvalys, Kaunas, Vilnius, Klaipėda. 

      Kokia šiandien yra dainuojamoji poezija? Ji kinta ar laikosi nusistovėjusių žanro standartų?

      Net nežinau ar tai yra žanras. Teoriškai, tai yra eilės pritariant muzikai. Šiuolaikinė dainuojamoji poezija tokia pat kaip ir visada buvo – yra žmonės, kurie neigia ją grojantys, yra žmonės, kurie teigia ją grojantys, bet visi iš esmės groja tą pačią į tekstą orientuotą akustinę muziką. Na ir, kai pajungiamos elektrinės gitaros, dainuojamoji poezija kažkokiu stebuklingu būdu tampa roku ar kažkokiu kitu žanru.

      Šiandien dainuojamoji poezija yra labiau nuoroda, tagas ko galima tikėtis scenoje, labiau reikalingas renginių organizatoriams, o ne patiems muzikantams.

      Pažintį baigiame viena Jono dainų:

      Skaityti komentarus

      Deividas2018 14 03 03:49

      Jonas turi tikrą bardo sielą.

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai