°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Aurelijus Veryga: fizinis aktyvumas man yra būdas praleisti laiką ir palaikyti fizinę formą

      Nuotrauka: veryga.lt

      Autorius: Darius Rekis
      2018-03-20 09:00:00

      Nerūkau ir nevartoju alkoholio, tačiau kaip gydytojas psichiatras matau, kokias dideles problemas kelia šios priklausomybės tiek pačiam žmogui, tiek jo šeimai, tiek visuomenei.

      „Gimiau 1976 metais, Kelmės rajono Užvenčio miestelyje. Ten pat baigiau tuometinę Užvenčio vidurinę mokyklą (dabartinė Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija). Mama – fizikos mokytoja, tėtis – muzikantas. Mane visuomet žavėjo gydytojo profesija, todėl nuo vaikystės domėjausi viskuo, kas susiję su medicina, sveikata, gydymu. Dar būdamas mokiniu baigiau Vilniaus Jaunųjų vaistažolininkų mokyklą. Joje tuo metu mokytojavo ir dr. Eugenija Šimkūnaitė.“ – taip save pristato dabartinis LR Sveikatos apsaugos ministras dr. Aurelijus Veryga savo interneto puslapyje www.veryga.lt.

      Vienas kontraversiškiausių visuomenės akyse dabartinės vyriausybės ministrų savo biografijoje gali pasigirti ne tik nuosekliais psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir poveikio tyrimais, bet ir aktyvia visuomenine veikla.

      Natūralu, jog ne vieną šokiravo šio ministro siūlymai ir įstatymais įgyvendinti draudimai siekiant riboti psichotropinių medžiagų prieinamumą Lietuvoje. Tikslingai vartoju žodį psichotropinių, nes alkoholis kaip ir rūkalai tėra viena iš narkotinių arba kitaip psichotropinių medžiagų. Tiesa, parduotuvėse prekybininkų tikslingai alkoholis įvardijamas kaip gėrimas ir parduodamas „gėrimų“ skyriuose, nors niekas neperka degtinės butelio norėdamas numalšinti troškulį ar atsigaivinti, nes alkoholis perkamas dėl jo savybės paveikti žmogaus psichiką, apsvaiginti, tad ir tokie skyriai turėtų vadintis „svaigalų“. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kai savaime suprantami dalykai išties tėra saviapgaulė ar tikslingai pateikta apgaulė, todėl nieko keisto, kad ne vieną dešimtmetį formuojama svaigalų vartojimo kultūra daugeliui tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Gyvendami lyg Platono oloje ir įtikėję šešėlių pasaulio tikrumu ne kiekvienas geba priimti tiesą, kad jo pasaulis yra tik šešėliai, arba, šiuo atveju priimti nuostatą, jog jo alkoholio vartojimo įpročiai nėra norma, o tik tam tikra priklausomybės stadija, todėl jų reakcija neigti tiesą ir jai priešintis psichologų yra ne tik suprantama, bet ir paaiškinama.

      Kas tas žmogus, išdrįsęs mums pasakyti tiesą ir už tai pasmerktas visuomenės Linčo teismui?

      Kas Jus paskatino domėtis sveika gyvensena ir alkoholio vartojimo tyrimais?

      Gydytojo profesija mane žavėjo nuo vaikystės – kiek save atsimenu, visada domėjausi viskuo, kas susiję su medicina, sveikata, gydymu.

      Besimokydamas mokykloje turėjau įvairių pomėgių – domėjausi staliaus darbais, fotografija, radioelektronika, tačiau kuo daugiau įgijau žinių apie sveikatą, tuo geriau suvokiau, kad sveikas žmogus yra ne prabanga, o būtinybė, nes tik sveiki žmonės gali būti aktyvūs, kurti, pasirūpinti savimi ir kitais, Todėl neatsitiktinai į mano gyvenimą vienas po kito atėjo suvokimas, jog reikia gyventi sveikai.

      Sveikas gyvenimo būdas ir mityba tampa vis madingesni, sutinkame vis daugiau žmonių, kurie gyvena tuo užsikrėtę lyg virusu. Vieni negali be sporto klubo, kiti – be rytinės mankštos, be maudynių ežere net žiemą, be sveikuoliško kokteilio. Dar kiti atsisako kavos ar kitų nesveikų produktų bei žalingų įpročių. Šiandien dauguma žmonių turi vienokių ar kitokių pomėgių, kurie susiję su sveika gyvensena. Senjorai irgi gali jų turėti, pavyzdžiui, tokių, kurie nieko nekainuoja – pasivaikščiojimus, rytinę mankštą namie.

      Kadangi visuomet mėgau aktyvų laisvalaikį, kad ir kaip spaustų darbai ar įvairūs reikalai, visuomet stengiuosi rasti laiko  pajudėti. Nuolatinis judėjimas, fizinis aktyvumas man yra puikus būdas praleisti laiką, palaikyti fizinę formą, geros savijautos šaltinis. Bėgioju jau seniai, bet niekada nesiekiau jokių rekordų ar pripažinimo, nes bėgimas man pačiam teikia didelį malonumą – nesvarbu, ar tai 22 val. vakaro, ar 5.30 val. ryto. O vėliau į mano gyvenimą atėjo ir japonų Džiudžitsu kovos menai bei joga.  Labai džiaugiuosi, kad sveikai gyventi jau tampa madinga, o į bėgimo maratonus ir pėsčiųjų žygius, kuriuose taip pat mielai dalyvauju ir įveikiu ne vieną dešimtį kilometrų,  susirenka tūkstančiai, norinčių ne tik išbandyti jėgas, bet ir gerai praleisti laiką.

      Be to, kaip visi žinome, mūsų sveikata ir savijauta labai priklauso nuo to, kaip maitinamės, todėl jau seniai įpratau galvoti, ką valgau: renkuosi tik sveiką maistą ir bet ko į burną nededu, o prieš kurį laiką atsisakiau ir mėsos. Atvirai sakau – dėl to jaučiuosi dar geriau. 

      Nerūkau ir nevartoju alkoholio, tačiau kaip gydytojas psichiatras matau, kokias dideles problemas kelia šios priklausomybės tiek pačiam žmogui, tiek jo šeimai, tiek visuomenei. Todėl ir kaip medikas, ir kaip žmogus, matantis, kokias negeroves atneša piktnaudžiavimas šiais dalykais, o juo labiau priklausomybė nuo jų, kiekviena proga pabrėžiu: jei žmonės nepiktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, tabaku, o juo labiau narkotikais, jie tikrai būtų sveikesni, o jų šeimos laimingesnės. Jei žmonės pasakytų šioms priklausomybėms „ne“ ir su mūsų visų pagalba sugebėtų atsispirti pagundai, atrastų jėgų, noro ir galimybių keisti savo gyvenimą. O jei žmonės būtų fiziškai aktyvesni ar bent mankštintųsi rytais ir valgytų sveikesnį maistą, juos daug rečiau kamuotų širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas, taip pat kvėpavimo takų sistemos ligos.

      Dar A.Šopenhaueris yra pasakęs, kad sveikata yra ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas. Gaila, bet tai, kiek kiekvienam iš mūsų svarbi sveikata ir koks trapus yra žmogus, neretai suprantame tik tada, kai dalį tos sveikatos prarandame, nors išeitis yra visai greta. Tai ir yra sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas. Pasikartosiu – mano nuomone, sveikesnis yra ne tas, kuris greičiau bėga ar sunkesnę „štangą“ pakelia, bet tas, kuris nuolat juda, sportuoja.

       

       

       

      Skaityti komentarus