,,Aš pritariu Prezidento Macron'o idėjai kurti intervencinę iniciatyvą, bet tokių pajėgų formavimas privalo būti pagrįstas gynybiniu bendradarbiavimu", - pasakė Merkel.

Kanclerė taip patpareiškė, jog ,,Vokietijos kariuomenė turi būti šios iniciatyvos dalis, bet tai nereiškia, kad Vokietijos kariuomenė turės būtinai dalyvauti kiekvienoje misijoje."

Per savo kalbą Sorbonne Universitete praeitą Rugsėjį Macron'as iškėlė Europos intervencinės kariuomenės idėją. Ši armija tiesiogiai gintų žemyną vykdydama misijas politiškai karštuose taškuose visame pasaulyje. Siekiant įtvirtinti ES gynybinę poziciją ,,intervencinė kariuomenė" yra kertinis Prancūzijos prezidento gynybinės reformos akmuo. Deja, anksčiau Europos Gynybos pajėgų įgyvendinimas buvo sudėtingas dėl Vokietijos opozicijos priešinimosi idėjai.

,,Europos gynybinis bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus. Visoje ES mes turime virš 180 ginklų sistemų, veikiančių kartu. Mums derėtų pasimokyti iš JAV - jie naudoja vos 30 aktyvių ginklų sistemų" - prasitarė Merkel.

D. Trumpui pasitraukus iš Irano atominės sutarties (kuri ES nuomone yra labai svarbi regiono stabilumui), bei įvedus šūsnį ekonominių sankcijų ir tarifų Europos Ekonominei bendrijai, ES pradeda abejoti JAV gebėjimais ir noru apsaugoti Europą.

Merkel taip pat gegužę pasakė: ,,Situacija pasikeitė. Mes nebegalime tikėtis, jog JAV tiesiog mus apgins. Europa turi paimti likimą į savo rankas. Tokia mūsų ateities užduotis".

Vokietijos kanclerė sulaukė visapusiškos paramos iš Macrono, kuris ragina Europos Sąjungą ,,nebūti silpna". Praeitą savaitę Austrijos atstovas irgi ragino Europą ,,išlikti vieninga, nes JAV paskutiniu metu tapo vis labiau nepatikima."

Trumpas žadėjo ,,išsiaiškinti reikalus su Vokietija, šalimi kuri neįdėjo pakankamai pastangų į JAV vadovaujamo NATO bloko plėtrą.". Šio komentaro buvo susilaukta po Vokietijos Gynybos ministrės Ursulos von der Leyen pranešimo, kad Vokietija savo karines išlaidas padidins 1.5% GDP, vietoje Vašingtono reikalaujamų 2%.