Tačiau įstatymas nebuvo priimtas pilna apimtimi, vietoj nuoseklaus plano buvo pasirinktas vienkartinis didinimas. Buvo argumentuojama, kad reikia palaukti ir pažiūrėti, kaip sureaguos rinka. Todėl valdantieji nusprendė palaukti metus ir paanalizuoti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje programoje buvo atskiras skyrius „1.3.3. Veiksminga kova su žalingais įpročiais, pagalba nukentėjusiesiems“, šiame skyriuje - pažadai skatinantys blaivybę valstybės lygiu. „Valstiečiai“ žadėjo didesnę atsakomybę už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams, alkoholinių gėrimų akcizo didinimą, siekiant vienodo visų alkoholinių gėrimų apmokestinimo, alkoholio prekybos monopolio įvedimą, blaivių renginių organizavimo skatinimą, alkoholinių gėrimų ženklinimą, nurodant ant jų apie alkoholio žalą, 0% ribą už vairo. Šios priemonės nebuvo iki galo įgyvendintos, ir apie jas valdžia nustojo kalbėti. 

Reikia pasidžiaugti, kad buvo priimtas visiškas alkoholio reklamos draudimas, leidimas prekiauti alkoholiu tik nuo 10 iki 20 val., draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 20 metų. Galime tik patvirtinti, kad blaivybės srityje ši valdžia padarė daug daugiau nei bet kuri kita prieš tai buvusi. Kita vertus, Lietuva turi per daug problemų, kad galima būtų sustoti pusiaukelėje.

Šiuo metu jau negirdime kalbų apie alkoholio prekybos monopolį, specializuotas parduotuves, netgi alkoholio akcizo didinimą, nors kitų produktų kainos auga 3,9%, atlyginimai auga 8,2%, todėl realiai alkoholis kiekvienais metais darosi vis įperkamesnis. 

Finansų ministerija: Sprendimams priimti dar neturime duomenų

Minfo.lt redakcija kreipėsi į Finansų ministeriją dėl paaiškinimo.
Darius Sadeckas komentuoja: 
„Šių metų pradžioje buvo atliktas nuo 2017 m. kovo 1 d. padidėjusių akcizų tarifų poveikio vertinimas viešiesiems finansams, šalies ekonomikai  bei akcizų mokesčio surinkimui.
Įvertinus turimus naujausius statistinius duomenis apie alkoholinių gėrimų gamybos, pardavimų, kainų, nelegalios rinkos, su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos rodiklių pokyčius priimta išvada, kad po akcizų tarifų alkoholiniams gėrimams padidinimo išaugus alkoholinių gėrimų kainoms buvo matomas visų grupių alkoholinių gėrimų pardavimų legalioje rinkoje mažėjimas.
Tačiau analizuojamas laikotarpis buvo trumpesnis nei vieneri metai, o kita informacija, reikalinga visapusiškam įvertinimui atlikti,  bus žinoma 2018 m. birželio mėn., kai Statistikos departamentas paskelbs statistinę informaciją apie legalaus alkoholio suvartojimą bei jo padarinius.
Svarbu atlikti ilgesnį laikotarpį apimančių duomenų apie alkoholio produktų rinką, su alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba susijusių ūkio subjektų verslo aplinkos ir finansinės būklės pokyčius, sveikatos rodiklius dėl alkoholio vartojimo pokyčių bei kompleksinį visų kartu taikomų mokestinių, alkoholio kontrolės, kitų alkoholinių gėrimų vartojimą ribojančių priemonių vertinimą."

Vyriausybė: Kol kas naujų priemonių nenumatyta

Vyriausybės spaudos tarnyba taip pat pateikė poziciją dėl kitų priemonių įgyvendinimo.
„Informuojame, kad kol kas naujų priemonių nenumatyta. Klausimas dėl specializuotų alkoholio parduotuvių taip pat atidėtas, kol bus išanalizuoti dabar veikiančių priemonių rezultatai. Vyriausybė bei Sveikatos apsaugos ministerija stebi, kaip veikia jau priimtos priemonės. Sveikatos apsaugos ministerija pastebi, jog jos jau duoda lauktų rezultatų. Nauji pasiūlymai bus svarstomi, kai bus detaliai įvertintas jau priimtų priemonių efektyvumas.“

Nors ši vyriausybė padarė daugiau darbų blaivybės srityje, nei visos iki tol buvusios vyriausybės, tačiau yra kur dar pasistengti, nes alkoholio suvartojimas vis dar yra labai didelis, ir turime imtis visų priemonių, kad blaivus gyvenimas Lietuvoje taptų norma. 

Psichologas: Kova su alkoholizmu neturi pabaigos

Psichologas, aktyvus blaivybės visuomenės veikėjas, paskaitų jaunimui lektorius Artūras Šiukšta komentuoja vyriausybės veiklą: 
„Mokslas nustatė 3 priežastis, dėl ko žmogus geria rūko ir t.t.:
1. Prieinamumas.
2. Įtikinimas, programa ( reklama). 
3. Išsivysto cheminė priklausomybė. 
Suprantame, kad kova su priklausomybę turinčiais nesprendžia problemos, bet imituoja kovą su alkoholizmu, nes taip galime kovoti be pabaigos, nes atsiras vis naujų aukų dėl prieinamumo bei reklamos sukelto efekto. Lieka prieinamumo bei programos kontrolės strategija. Specializuotos parduotuvės turi savo privalumą, nes jų lankytojai - tik suaugę žmonės. Jei nepavyksta kaimo rajonuose įsteigti tokių atskirų parduotuvių, jos galėtų būti atskirtos širma, atskira (vaikams nematoma) patalpa. Specializuotos parduotuvės iš dalies spręstų prieinamumo bei programos klausimą, mat vaikai, ir ne tik jie, yra tos aukos, kurias bandoma užkabinti. Uždraudus alkoholio reklamą, alaus gamintojai peršoko į NEalkoholinio alaus reklamą ir iš esmės nieko nepasikeitė, apart 0 laipsnių ir žodeliu NE. Nors, kaip psichologai sako, kad žmogaus – ypatingai vaiko sąmonė nesupranta žodžio NE. Pvz. Jūs turite įsivaizduoti: Neraudonas kamuoly.  Ką piešia jūsų vaizduotė? Tas pats ir čia... Tad mums reikia strategijos, kaip sukurti alternatyvią programą, kad negerti, nerūkyti ir t. t. Užimti žmones saviraiška, menais ir t. t. Tai turėtų būti valstybės strategija bei pagalba šeimai, kuri ne visada išgali finansuoti vaiko hobi. Dauguma tėvų rado sprendimą: nuperka išmanųjį telefoną ir, net nenutuokdami, kokią žalą daro tam vaikui, palieka jį likimo valioje...  
Jei kalbėti apie alkoholizmo mažinimo priemones, tai būtinos ne tik politinės priemonės, bet ir istorinių klaidų taisymas. Dabar mes gyvename susvetimėjusioje, moralinių autoritetų stingančioje tautoje. Būtina stiprinti šeimos bendravimo santykius, žmogus turi tam tikrus psichoemocinius poreikius, tokius kaip savęs realizavimą, pagarbos, saugumo jausmo, poreikį mylėti ir būti mylimam, fiziologinius poreikius. Kaip jums atrodo, į kuriuos iš šitų išvardytų lengviausiai atsakyti? Mano manymu, fiziologinius: aprengti, pamaitinti ir t. t.  Kad iliustruoti, jog mūsų tauta gyvena vienatvės būsenoje ir neturi santykio su šeima, paklauskite savo draugų, ar jie turi šeimos vakarienių tradiciją savo šeimoje.  Esame girdėję, kad ispanų, italų ir kitos pietiečių tautos turi gražią tradiciją bendrauti vakarienės metu bei atsakyti į emocinius poreikius savo artimiesiems.  Lietuva tos kultūros neteko sovietinės okupacijos metais, mat komunizmas ne tik rusų tautos inteligentiją išnaikino, bet ir Lietuvos. Buvo ištremta apie 40 tūkst. šeimų, tūkstančiai tų šeimų vaikai iššaudyti partizanaujant miškuose. Turime suprasi, kad Lietuva patyrė milžiniško masto genocidą, tad dabar nesistebėkime, kodėl gyvename taip kaip dabar.  Iš ko reikėjo mokytis mūsų politikams, prezidentams ir t. t.?  Komunizmas nebūtų turėjęs tokio populiarumo, jei nebūtų vaikiai atskirti nuo tėvų, išsiunčiant tėvus į kolūkius, o vaikus į darželius. Ten mus mokė apie Leniną, Staliną ir t. t.  Kodėl toks svarbus bendravimo ugdymas bei išmanių technologijų edukacijos kontekstas? Viename Amerikos institute buvo atliktas tyrimas. Tyrėjai bandė nustatyti, kas vaikus daro laimingais? Paaiškėjo, kad tie, kurie turėjo kokybišką bendravimą su savo šeima, tie buvo laimingi, o tie kurie neturėjo gražių bendravimo santykių, buvo linkę į savižudybę, alkoholizmą, depresiją, savižudybę, psichosomatines ligas ir t. t. Ar Jums nepanašu, kad tai išvardintos tautos nelaimės, kuriomis mes pirmaujame pasaulyje? Visuomenės intencijai palaikyti būtina gerinti psichoemocinę būseną  per bendravimo tradicijų atsiradimą ir puoselėjimą šeimose. Tokiu būdų mes išspręsime daugybę pasekmių.
Mums, kaip tautai, tenka susiimti ir nuspręsti, kuo mes norime būti - nykstančia bei nusigeriančia tauta, ar laiminga, klestinčia bei perspektyvia tauta. 
Klausimas Tau: „O ką renkiesi Tu?“