°C
      2018 11 13 Antradienis

      Apie politiką nenuobodžiai

      Nuotrauka: Pixabay

      Autorius: Egidijus Vareikis
      2018-03-18 13:00:00
      2018-03-18 13:00:00

      Tad kas būtų, jei anoji kunigaikštystė savo didžiausią plotą pasiekusi bene 1434 metais, nebūtų nusilpusi ir suskaldyta, o tebegyvuotų šiandien?

      Istorikai nemėgsta diskutuoti apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Politikai, ypač tie, kurie bando nuspėti ateitį, neretai ateities prognozėms pasitelkia vienus ar kitus jau buvusius įvykius, vienų ar kitų valstybių istoriją.

      Lietuvos Respublika paminėjo savo gyvavimo šimtmetį. Šiandien Lietuva yra tokia, kokią prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus atkūrėme. Ją esame įpratę vadinti maža, bet miela valstybe, ją prieš gerą dešimtmetį integravome į Vakarų Europą. Tiesa, Lietuva ne visada buvo tokia maža. Vytauto Didžiojo laikais ji siekė net Juodąją jūrą. Anuometinė Lietuva neišliko, nors šiandien ne viena bendruomenė Lietuvoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje tvirtina, kad Lietuvos Didžioji kunigaikštystė buvo puikus politinis projektas, vertas netgi atkūrimo.

      Aišku, tai sunkiai įtikėtina fantazija, tačiau politikams pasvajoti leidžiama. Tad kas būtų, jei anoji kunigaikštystė savo didžiausią plotą pasiekusi bene 1434 metais, nebūtų nusilpusi ir suskaldyta, o tebegyvuotų šiandien? Ir kaip jos politika atrodytų šios dienos įvykių kontekste? (Skaičius, kuriais remiuosi šiame tekste, paėmiau iš puikiai parengto žemėlapio svetainėje mapijoziai.lt, ir dėkoju jos autoriams.)

      Taigi, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, jei išsaugotų savo 1434 metų sienas, būtų didžiausia (po Rusijos) valstybė Europoje, 32 – pasaulyje, o jos plotas siektų 900 000 kvadratinių kilometrų (šiandien Lietuvos Respublika apima apie 65 000). Turėtume 44 milijonus gyventojų, tai daugiau nei šiandieninėje Lenkijoje, bet mažiau nei Prancūzijoje ar Italijoje. Didžiausias mūsų miestas būtų ne sostinė Vilnius, o… Kijevas.

      Lietuvos Didžios kunigaikštystės žemėlapio studijos rodo, kad anuomet šaliai priklausė beveik visa (99 proc.) dabartinė Baltarusija. Štai kodėl mūsų kaimynai neretai savinasi buvusios LKD istoriją ir geografiją. Šiaip ar taip, dabartinė Baltarusija buvo beveik LKD viduryje, o jos politinis gyvenimas sukosi „trikampyje“ Vilnius – Brestas – Polockas. Didžioji to trikampio dalis tenka Baltarusijai. Politinių ginčų apie tai, kas buvo ta LKD – tikroji Lietuva, ar tikroji Baltarusija, turėsime dar į valias.

      1434 metų kunigaikštystei priklausė apie 96 procentai dabartinės Lietuvos Respublikos. Anuomet neturėjome Klaipėdos krašto, jį gavome tik XX amžiaus pradžioje. Na, o Mažoji Lietuva, tiesą pasakius, Lietuvai niekada politiškai nepriklausė… Be Klaipėdos šiandien jaustumėsi politiškai labai nejaukiai, nelabai galėtume girtis esantys jūrų valstybė...

      Anais gerais laikais, kaip sako ukrainiečiai, Lietuvai priklausė apie 64 procentai dabartinės Ukrainos. Įdomu tai, kad nepriklausė mums tada nei Krymas, nei Donbasas. Tačiau minėtasis Kijevas, Charkovas, ar Odesa buvo lyg ir mūsų... Pikantiškai čia skamba, ar ne?

      Ne mažiau pikantiška ir tai, kad XV amžiaus Lietuvai priklausė 14 procentų dabartinės Moldovos, o tiksliau – vadinamoji Padniestrė, kurią šiandien valdo prorusiški separatistai. Tad ir su Moldova šiandien galėtume  turėti konfliktinę situaciją, jei iš tikro ji pretenduotų į ką nors tokioje didelėje valstybėje. Gal sutiktume, kad Lietuva – visai neblogas kaimynas... Moldovai.

      Tai dar ne viskas. Lietuvai priklausytų 8 procentai Lenkijos (tai kur kas daugiau nei vadinamasis lietuviškas Suvalkų “trikampis”) ir dalis Rusijos. Formaliai tai net mažiau nei procentas, tačiau europinė Rusijos dalis kur kas vertingesnė nei Sibiro plotai. O jei jau žvelgti į ekonomiką, tai bendras šalies vidaus produktas būtų devintas Europoje, nors, skaičiuojant vienam gyventojui, nelabai įspūdingas.

      Kalbant apie etninę sudėtį, tokioje „Lietuvoje“ etniniai lietuviai sudarytų kiek daugiau nei 5 proc. gyventojų, lenkai – mažiau nei 4 proc. Didžioji dauguma gyventojų būtų ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai – atitinkamai 46, 24 ir 20 procentų. Stačiatikių mūsų šalyje gyventų beveik tris kartus daugiau nei katalikų.

      Ar tokia valstybė būtų funkcionali integruotos Europos dalis, ar galėtų priklausyti NATO aljansui, galima tik paspekuliuoti. Tačiau šiaip ar taip Lietuvos Didžioji kunigaikštystė  būtų visai įdomus geopolitinis reiškinys, efektyviai atskiriantis vakarų Europą nuo Rusijos. O juk taip ir buvo: kai Rusijos caras Petras Maskvos kunigaikštystę pavertė imperija, ėmė kapoti „langus į Europą“ jam teko įveikti dvi valstybes – Švediją, valdžiusią šiaurinę Baltijos dalį ir... Lietuvą.

      Tiesa, tada Lietuva jau nebuvo tokia didelė ir tokia galinga kaip XV amžiuje. Buvo kiti laikai. O kokie dar bus ir kokiu pavidalu Lietuva gyvuos šiame ir būsimuose amžiuose..? Reikia palaukti ir tikėtis.

      Skaityti komentarus