Dar ne viską, kol kas dar tik vardą pasikeitusi Morgana rašo:

"Būna, kai žmogus jaučiasi blogai savo kūne, su savo vardu, su savo pavarde ar plaukų spalva, todėl pasikeičia. Žmonės keičia net lytį, jei nesijaučia savimi. Buvo gražus vardas, bet jis buvo ne mano", - rašo panelytė Morgana.

Seimo nare tapusi Morgana, neatsilikdama nuo "profesionalaus" Raskevičiaus, trykšta "entuziazmu", kad būtų įteisintas nepilnamečių lyties keitimas, gėjų partnerystė, prostitucijos legalizavimas, narkotikų vartojimas, kad iš pamatų būtų sugriautos šeimos vertybės.

Šiuo metu Morgana "užsiėmusi" vienu "svarbiu" klausimu: narkotinių medžiagų legalizavimu, dekriminalizavimu ir jų vartojimo įteisinimu. Panelytė "darbuojasi" iš peties ir netgi turi mums priekaištų:
"Tikiuosi, kad komitetai atsakingai organizuos klausymus ir įsiklausys, kodėl dabar vykdoma politika persekiojant narkotikus vartojančius žmones YRA FAŠISTINĖ ir netinka demokratinei valstybei."

Va taip va, "Fašistine politika" valstybę kaltina režimo mergina ir labai apgailestauja, kad priklausomybių komisijoje jos "kilniai idėjai" palaikyti balsų pritrūko, bet dar ne viskas prarasta - narkotikų legalizalimo klausimas tęsiasi - jis persikelia į komitetus. Ir Morgana su Raskevičium darys viską, kad šį reikaliuką Seime prastumtų.

Kitų problemų Lietuvoje gi nėra.

Panele Morgana, Jūsų užmojų pastangos - akivaizdžios - netaikyti baudžiamosios atsakomybės už narkotikų turėjimą.

Kaip Tau atrodo, Daniele, ar tai yra "sveiko proto" pasiūlymas?

Jūs - veržėtės į Seimą ir turite užtikrinti šalyje gerovę bei stabilumą.

Kokį stabilumą ir gerovę gali užtikrinti Jūsų "chebrytė", patekusi į Seimą, jeigu jos ministrai - be autoriteto, be išsilavinimo, be erudicijos, be suvokimo, be savo srities išmanymo, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas savo kabinetą pavertė LGBT reklamos būstine, o žiūrint į Morganą Danielę, siūlančią nebausti jaunimo už narkotikų vartojimą, apima graudžios mintys. Ši panelė - neraštinga, bet tikra LGBT "aktyvistė", su nesibaigiančiom "iniciatyvom".

Jausmas toks, kad Morgana, su Armonate, Dobrovolska ir Raskevičium, surūkę "kasiaką", pasiklauso sunkios muzikos ir "gerovės valstybė" jiems Dzin.

Ar tokie žmonės pajėgūs spręsti Lietuvos problemas ir rodyti teisingumo kryptį Lietuvai?

Negaliu kreiptis į Morganą daugiskaita, nes ji man nėra autoritetas, ji neatstovauja niekam, jos intelektas "žemiau plintuso", už dviejų kilometrų jos jau nepažįsta niekas, ji užsiima destruktyvia veikla, Armonaitės "lochų" leksiką ji papildė savo "fašistine politika". Morgana mielai "paguldytų ant menčių" kiekvieną, pasisakantį prieš.

Tai labai vaizdžiai apibūdina jos asmenybę. Toks žmogus nėra ir negali būti moralinis orientyras. Niekam.

Bjauriausia yra tai, kad Laisvės partija - LGBT visur kiša kaip savo neliečiamybės statusą. Daugiau neturi ką. Nebent - savus narkotikus, kuriuos tikrai turi.

Jūs patys vieni kitiems viešai grasinate "išdaužyti snukius", o po to įstatymais reikalaujate pagarbos sau, ribodami kitų teises ir net žodžio laisvę.

Jau vien savo buvimu - Seimui ir Lietuvai Jūs darote gėdą. Aš jau nekalbu apie Jūsų partijos siūlomų įstatymų absurdiškumą, cinizmą, man žema kalbėti apie visų Jūsų erudiciją, išsilavinimą, neraštingumą, LGBT ramentais paramstytą "pagarbą", "žinomumą", patirtį, pasiekimus.
Ar Tu, Morgana, teikdama pasiūlymus dėl narkotikų legalizavimo, bent susimąstei apie tai, kad jokios nelaimės nesunaikina tiek žmonių gyvybių ir jų turto, kiek narkotikai ir girtuoklystės.

Ar Tu, mergaite, suvoki, kad šie nuodai nusiaubia žmoniją labiau negu trys kartu sudėtos istorijos rykštės: badas, maras ir karas.
Kad narkotikai uždaro žmogų į amžiną kalėjimą.

Apie kokį "narkotikų vartojimo humanizmą" ir apie kokią "psichikos sveikatą" Tu kliedėjai savo rinkiminiuose plakatuose, mergaite? Atsipeikėk.

Jokios motinų raudos nesudrebins "apsinarkošinusio" ar prasigėrusio sūnaus širdies, nors jų motinų ašaros galėtų sudrebinti net akmeninę širdį.

Ar Tu suvoki, mergaite, kad narkotikų liūne skęstantis žmogus yra gyvas kančios simbolis.

Ką turi jausti jo motina, kai jis, negavęs dozės, šaukia:
"Nuimk mane nuo kryžiaus, broli, Kristau".

Paskaityk vieno jų laišką:

" Guliu vienas savo šaltoje, niūrioje palatoje. Šalta ir niūru ne tik tarp keturių sienų. Šalta ir mano širdy. Jaučiu, kad tikrai mirštu: šąla jau beveik nupuvusios mano kojos, tirpsta rankos, svaigsta galva, tačiau labai noriu pasakyti Jums tai, ko nespėjau visus 20 metų.

Aš iš tikrųjų mylėjau gyvenimą. Lyg paukščiui sparnai, lyg Žemei lietus, lyg žmonėms - oras, taip man buvo reikalingas gyvenimas ir Jūs.
Deja, tai supratau, tik dabar, gulėdamas čia, ir jausdamasis visišku bejėgiu.

Staiga prisiminiau savo vaikystę: tas nerūpestingas dienas, kurios buvo pačios laimingiausios gyvenime. Prisimenu, kaip žaisdavau mūsų žydinčiame sode ir gaudydavau drugelius pievoje.

Kaip Tu, mama, mane ramindavai verkiantį, ir sakydavai, kad drugelių nereikia gaudyti, nes jiems reikia laisvės.

Dabar aš esu kaip drugelis, savo laisvę pardavęs narkotikams. O diena, kurią gyvenu, jau baigiasi.

Prisimenu, kai pirmą kartą jų pabandžiau. Tą dieną prakeiksiu.

Prisimenu, kai pirmą kartą įsimylėjau. Ji buvo graži, protinga mergina, man neliko abejinga, su ja jaučiausi laimingas.

Deja, laimė truko neilgai. Vienas neatsargus žingsnis ir tik vienas gramas amfetamino - ir sudužo viskas.

Tai supratau tik dabar. Narkotikų liūne, kuriame esu paskendęs, nematau nė mažiausios šviesos.

Kodėl tada pačioje pradžioje manęs niekas nepagriebė už rankos, neatėmė, nenubaudė?

Atleiskit man už viską. Atleiskit, kad narkotikai man buvo brangesni už Jus.

Mama, nesupratau tada aš Tavo ašarų, kai sėdėjau policijoj už narkotikus. Mačiau, kad Tu verkei ir klausei manęs, kodėl taip elgiuosi, bet tada man buvo aptemęs protas. Išskyrus narkotikus aš nemačiau nieko, todėl ašaros, kurios riedėjo ir riedėjo Tavo raukšlėtu, išvargusiu veidu, manęs tada nejaudino.

Atleisk, mama, aš be galo Tave myliu.

Tėti, atleisk man ir Tu. Atleisk sūnui paklydėliui, kuris vietoje to, kad padėtų Tau taisyti mašiną, pabėgdavo pas draugus "užsimesti" dozės, kuri man atrodė tūkstantį kartų vertingesnė už tą metalo laužą. Tėti, prisimeni, mes pykdavomės, nesutardavom dėl mano šlykštaus, Tave skaudinančio elgesio, bet Tu man visada buvai tikro vyro pavyzdys, širdyje aš nešioju gero tėvo vardą. Tu nuoširdžiai rūpinaisi šeima ir tikrai velniškai mus mylėjai.

Sesute, atleisk man, brangioji, ir Tu.

Myliu ir Tave. Atleisk, kad užuot praleidęs savaitgalį su Tavimi ir nusivedęs Tave į spektaklį, visus pinigus išleisdavau narkotikams. Atleisk, kad vyresnis brolis Tavimi nė kiek nesirūpino. Atleisk, man, mažule.

Atleiskit visi, mano šeimos nariai, artimieji. Tik dabar supratau, kad gyvenimas - tai ne gramas amfetamino.

Ne. Jis sveria ir vertas kur kas daugiau. Todėl jį reikia be galo branginti. Aš savo gyvenimą galėjau pasukti visai kita linkme. Galėjau būti toks, kaip visi: galėjau mokytis, mylėti, suprasti ir užjausti kitus - ko Jūs mane visi ir mokėte.
Dabar jau per vėlu.

Šis laiškas Jums, mielieji. Jis pažymėtas mano kančios, skausmo ir gėdos ašaromis. Verkiu ne dėl savęs. Ašaros rieda dėl Jūsų. Skaudu, kad Jūs neturėjot gero sūnaus. Tiesiog man atleiskit.

Atleiskit man visi. Skausmas mane palaužė galutinai.

Išeinu iš šio pasaulio, palikdamas Jums dar vieną taurę kančios. Tik nesmerkit manęs - tai mano paskutinis noras.
Mane palaužė ir sunikino narkotikų suteiktas skausmas. Jis per daug ilgai gyveno mano širdy.

Labai visus Jus myliu.
Dar kartą man atleiskit".

Tai - tik vienas laiškas, Morgana.

O kiek dar nelaimių atneša narkotikai?

Bylos, nusikaltimai, kalėjimai, išėjus į laisvę apykojės, naujas "apsivartojimas", antstoliai, skolos, apgauti žmonės, atimti butai, sugriuvę santykiai, išduota ir palaidota meilė, iširę šeimos, vagystės iš namų, automobilių nuvarymai, beviltiškos motinų ašaros, gyvenimai, virtę pragaru, bėgimas nuo savęs, nevykę bandymai keistis, "lomkės", negalėjimas sustoti, reikalavimai pinigų, kilpa, savižudybės.
Nelaimių ir sielvarto kaina didesnė negu visų narkotikų kartu sudėjus.

Panele Morgana, kai Tu keiti savo vardą ir pavardę, kai agituoji įteisinti narkotikų turėjimą, man norisi paklausti tik vieno:
"Kas Tave augino?"

Jeigu įmanoma išsigimti už pinigus ir parūkius "kasiaką" pavaryti pasaulį ant trijų raidžių - tai tokio žmogaus vieta tikrai ne Seime, ne toks turi būti Seimo nario vertybių atsvaros taškas. Tokia Seimo nario savybė ir tokių įstatymų siūlymai patys savaime daro gėdą Lietuvai ir mums visiems.

Norisi tikėti, kad Seimo nariams užteks sveiko proto ir Morganos Danielės kliedesiai dėl narkotikų legalizavimo pritarimo nesulauks.

Nes nuo "chebrytės" įžūlumo ir beprotysčių jau krūpčioja Lietuva.

Seimo nariai, nepamirškite, kam Jūs tarnaujate ir prieš ką esate atsakingi.

Tegul nepakyla nė vieno Jūsų ranka palaikyti beprotiškas Morganos Danielės iniciatyvas.

Jeigu atsitiktų priešingai - Jūs nebūtumėte verti ne tik pagarbos.

Jūs nebūtumėte verti net neapykantos.

Niekada nieko Jums nepavyks ištrinti iš savo sąžinės, žmonių atminties ir Dievo knygos.

Atminkite tai.