Pakeitusi mitybos įpročius ir ėmusi valgyti daugiau mėlynių bei graikinių riešutų, Silvija pajuto ryškius sveikatos būklės pokyčius. Šiandien jos receptais dalinasi Alzheimerio ligos bendruomenė.

Silvija į savo mitybos racioną taip pat įtraukė brokolius, kale kopūstus, špinatus, saulėgrąžų sėklas, žaliąją arbatą, avižinius dribsnius, saldžias bulves ir net tamsų šokoladą, kuriame gausu kakavos. Visi šie maisto produktai teigiamai veikia smegenis.

Markas ir Silvija nutarė kartu laikytis dietos po to, kai pastebėjo, jog vien tik vaistų vartojimo negana, pasidomėję demencijos paplitimu, jie pastebėjo, kad šios ligos dažnis kur kas mažesnis Viduržemio jūros regionuose, tad jie perėmė didžiąją dalį to regiono valgymo įpročių.

Pasak „Mirror.co.uk“, Markas, kurio brolis Brentas mirė 1977 metais, sakė: „Kai mano mama buvo ligoninėje, ji manė, kad tai pats blogiausias viešbutis, kuriame jai teko lankytis.“

„Ji nepažino manęs ir net skambino policijai, nes manė, kad yra pagrobta.“

„Nuo to laiko, kai mano brolis ir tėtis mirė, mes tapome be galo artimi, tik aš ir mano mama, taigi kai ji nebeatpažino manęs, jaučiausi it pražuvęs.“

„Mes viską darėme kartu. Aš jaučiausi nusivylęs ir be galo vienišas, nes neturėjau kitų artimųjų, į kuriuos galėčiau kreiptis.“

„Per naktį mūsų laiminga šeima pateko į krizę.“  

„Kai ji grįžo iš ligoninės, mes nusprendėme nebevartoti išrašytų vaistų, o išbandyti alternatyvius gydymo metodus.“

„Kai kuriose šalyse Alzheimeris yra mažai paplitęs dėl to regiono mitybos įpročių.“

„Kiekvienas žino apie žuvies teikiamą naudą, tačiau mėlynės, braškės, braziliniai riešutai ir graikiniai riešutai taip pat vertingi maisto produktai. Jų net forma primena smegenis.“

Markas ir jo motina taip pat atlikinėdavo įvairius kognityvinę funkciją gerinančius pratimus, pavyzdžiui dėliodavo dėliones, spręsdavo kryžiažodžius ar bendraudavo su žmonėmis įvairiose socialinėse situacijose. Silvija taip pat mankštindavosi sėdėdama savo vežimėlyje.

Markas sakė: „Tai nebuvo stebuklas, įvykęs per naktį, tačiau po kelių mėnesių ji ėmė prisiminti tokius dalykus kaip gimtadieniai ir ėmė panašėti į asmenybę, kuria buvo anksčiau. Ji tapo labiau būdraujanti ir įsiliejanti į veiklas.

„Žmonės mano, kad diagnozavus demenciją, kelio atgal nėra. Žinoma, jūs turėsite ir gerų, ir blogų dienų, tačiau tai nėra pabaiga. Būdama 82-ejų, ji elgiasi ir atrodo neblogai, o jei jūs sutiktumėte ją, net neįtartumėte, ką jai teko patirti.“

„Jai reikėjo pagalbos atlikti įvairiausias užduotis, dabar viskas keičiasi. Mes gyvename ilgiau, tačiau nebūtinai sveikiau.“

Kūno gebėjimas gyti yra kur kas didesnis nei mes įpratę manyti

Ši istorija parodo, kokie iš tikrųjų atsparūs yra mūsų kūnai, jei tik suteikiame tinkamas sąlygas. Dauguma tokio tipo ligų yra susijusios su mityba, o tai reiškia, jog jos gali būti valdomos tinkama dieta. Žinoma, kai kurios gali būti genetiškai nulemtos ir jūs galite būti tų genų nešiotojai, tačiau tai dar nereiškia, kad tie genai aktyvuosis, svarbu laiku imtis tinkamų priemonių. Mūsų sveikata yra didžiausias turtas. Mes turime suprasti, kad mes galime lemti savo ateitį.

Pasirodo, aliuminio kaupimasis smegenyse yra tiesiogiai susijęs su demencija, o tiksliau Alzheimerio liga. Žinant, kas gali sukelti ligą, mes turime šansą pasistengti vengti tų veiksnių ir detoksikuoti savo kūnus ir smegenis nuo žalojančių sunkiųjų metalų.

Straipsnyje pavadinimu: „Įrodymai, siejantys aliuminį su Alzheimerio liga“, aiškinama, jog:

„Mes jau žinome, kad aliuminis randamas smegenyse kur kas dažniau, diagnozavus vėlyvo pasireiškimo ar sporadinę Alzheimerio ligos formą nei tokio paties amžiaus sveikuose tiriamuosiuose. Taigi individai, kuriems diagnozuotas Alzheimeris sulaukus 60 metų ir daugiau, smegenyse būna prikaupę aliuminio daugiau nei tokio paties amžiaus nesergantieji.

Individų smegenyse, kuriems diagnozuota ankstyvo pasireiškimo sporadinė ligos forma, taip pat buvo rasti didesni aliuminio kiekiai. Šių individų aplinkoje ar darbo vietoje aliuminio buvo kur kas daugiau nei įprasta. Tai reiškia, kad Alzheimerio liga gali pasireikšti anksčiau (pavyzdžiui, sulaukus 50-ies ar 60-ies metų amžiaus) tiems žmonėms, kurių aplinkoje gaus aliuminio dalelių.“

2016 metų gruodį žurnale „Elementų pėdsakai medicinoje ir biologijoje“ išspausdintas straipsnis, pavadinimu: „Aliuminis smegenų audiniuose ir šeiminė Alzheimerio liga“ yra vienas iš daugelio tokio pobūdžio tyrimų, tačiau šis yra ypatingas tuo, jog pirmą kartą buvo nustatyta aliuminio koncentracija smegenyse žmonių, sergančių šeimine Alzheimerio liga. (Alzheimerio liga yra laikoma šeimine, jei dviem ir daugiau giminaičiams yra diagnozuotas liga.)

Pasak tyrimo, aliuminio koncentracija smegenyse žmonių, kurie mirė su šeiminės Alzheimerio ligos diagnoze ir paaukojo dalį smegenų audinių tyrimams atlikti, buvo didžiausia kada nors nustatyta.   

Tyrimo autorius, profesorius Exley rašė:

„Mes įrodėme, kad didžiausia kada nors nustatyta aliuminio koncentracija žmogaus smegenyse, buvo rasta tuose individuose, kurie mirė su šeiminės Alzheimerio ligos diagnoze.

Aliuminio koncentracija demencija sirgusių smegenyse buvo panaši į koncentraciją, rastą individuose, kurie mirė nuo apsinuodijimo aliuminiu ir kuriems buvo atliekama dializė.“

Jis paaiškino:

„Šeiminė Alzheimerio liga pasireiškia anksti. Pirmieji jos simptomai pasireiškia sulaukus 30-ies ar 40-metų. Tai pati rečiausia Alzheimerio ligos forma (vos 2-3proc. visų formų). Jos pagrindas - genetinės mutacijos, susijusios su baltymu, vadinamu beta-amiloidu, kuris yra stipriai susijęs su visomis Alzheimerio ligos formomis.  

Individai, sergantys šeimine Alzheimerio liga, pagamina daugiau beta-amiloido baltymo, todėl liga pasireiškia anksti.“

Pirmas žingsnis – sąmoningumo kėlimas

Vis daugiau ir daugiau žmonių sužino apie tikrąsias neurodegenercinių ligų atsiradimo priežastis, kuo labiau stengsimės išvengti jų, gal net visiškai pašalinti tokius veiksnius kaip aliuminis bei kitos cheminės medžiagos, esančios maisto produktuose, tuo greičiau išvengsime šios ligos.