Vaikų baimes gali sukelti:

• Per didelis informacijos srautas. Vaikai gauna daug informacijos: iš gatvės, interneto, televizijos ir t. t. Silpnas smegenų gebėjimas analizuoti gali sukurti tokių nenusakomų dalykų, kurie iššaukia baimes.
• Per aktyvi tėvų globa. Tėvai tarsi atima iš vaikų savarankiškumo galimybę. Bet kuriuo metu likus vienam ir nesugebant savarankiškai kažko atlikti, vaiko smegenyse gali pradėti rastis siaubingų minčių, neigiamai paveiksiančių psichiką.
• Bendravimo su suaugusiais trūkumas. Atsiradusių baimių priežastimi labai dažnai būna šiltų ir ramių santykių šeimoje nebuvimas.
• Baimės lengviau veikia vaikus, negaunančius pakankamo fizinio krūvio. Fizinis krūvis didina atsparumą psichinėms traumoms. 
• Dominuojantis motinos elgesys šeimoje taip pat gali tapti baimių atsiradimo priežastimi. Agresyvus mamos elgesys vaikui sukelia daug neigiamų emocijų, įskaitant ir baimes.
• Vaikus visada gąsdina barniai ir pykčiai šeimoje. Jei prie suaugusiųjų sukeltos neigiamos įtampos pridėtume vaikišką fantaziją, tai baimių atsiradimas būtų visiškai paaiškinamas.

Vaiko jaučiamą baimę galima pamatyti ir iš jo kūno kalbos.

Baimė – puolimas. Tipinė organizmo reakcija į baimę. Ją charakterizuoja padidėjęs aktyvumas. Po išgąsčio vaikas nerimsta, bando kažką pakeisti situacijoje – barasi, garsiai šaukia ant gąsdintojo, bet lieka vietoje. Tokia reakcija rodo puikią ir stabilią psichiką. Tačiau reikalauja pagalbos. Kitaip tariant, jums pastoviai reikia gelbėti vaiką iš susidariusių situacijų, kad jis jų neapsunkintų.

Baimė – bėgimas. Galima sakyti, pati dažniausia reakcija. Viskas tarsi perkeliama iš galvos į kojas ir mažylis pademonstruoja puikias sprinterio savybes. Bet ne nuo visko galima išsigelbėti bėgimu. Todėl jums reikia gaudyti bėglį ir jį nuraminti.

Baimė – teatras. Pati rečiausia ir įdomiausia reakcija. Jausdami didelį išgąstį žmonės suakmenėja, virsta “druskos stulpais”. Tiesiogine to žodžio prasme, jie negali nei pajudėti iš vietos, nei išlementi žodžio. Po kelių sekundžių viskas baigiasi. Nervų sistema lieka tokia kaip buvusi, nes atsakingu momentu dalis jos tiesiog „užmigo”. Žmonėmis su tokia reakcija yra lengviausia susidoroti su baimėmis. Jie tiesiog daug ką pamiršta.

Tai, kas tėvų rankose

Nereikia galvoti, kad baimės – tai aksioma, kad kiekvienas mažylis turi ko nors bijoti. Žinoma, ne. Tėvai turi suprasti, kad baimės jausmas yra natūralus nervų sistemos vystymosi etapas. Visgi, jei baimė neišsisklaido ir užsilaiko vaiko galvelėje, kyla didelė rizika, kad toji baimė „įaugs” į asmenybę.

O tada jau reikės daugybės specialistų pagalbos, galbūt, ir terapijos. Todėl, kiekvienas tėvas, susidūręs su vaiko baime, turi žinoti dvi taisykles:

1. Negėdinti, nebarti ir leisti mažyliui susipažinti su tuo jausmu. Tada „juvelyriškai” perkelti vaiko dėmesį į kažką malonaus, mielo ir mėgstamo.

2. Nepalikti baimės savieigai. Jei panikos atakos kartojasi arba mažylis labai audringai reaguoja, reiktų kreiptis į neurologą ar vaikų psichologą. Specialistai subalansuos vaiko nervų sistemą.

10 populiariausių vaikų fobijų

Tamsos baimė. Ji pasireiškia bet kokio amžiaus vaikui. Dažniausiai tamsos baimė atsirandė dėl audringos vaiko vaizduotės. Po išgirstų vakarinių pasakų vaikas gal įsivaizduoti, kaip pas jį į kambarį ateina nykštukai, burtininkai, raganos ir t. t. Miegas tampa neramus, vaikas dažnai prabunda, sapnuoja košmarus. Kaip elgtis tėvams: nuraminkite vaiką, netraumuokite jo psichikos ir palikite pravertas duris arba uždegtą naktinę lempą.

Kraujo baimė. Daugelis vaikų, pamatę kraują ant žaizdos, pradeda paniškai rėkti. Jie rėkia ne iš skausmo, o matydami kraują. Beje, kraujo baimę jaučia ir daugelis suaugusiųjų. Vaikai išsigąsta, kad ištekės visas kraujas ir jie numirs. Tokiu atveju, kraujo baimė tampa artima mirties baimei. Kaip elgtis tėvams: nuraminti vaiką, nuvalyti kraują ir tvirtai patikinti, kad “to kraujo yra dar labai daug ir mes jam tuoj sutrukdysime tekėti. Aprišime, užklijuosime ir viskas, jis netekės”.

Tėvų mirties baimė. Šią baimę labai dažnai sukelia patys tėvai, priekaištaudami vaikui dėl jo nesavarankiškumo ir nevykėliškumo. Jei šeimoje dažnai skamba frazės „Ką tu be mūsų darytum” arba „Be mūsų tu nieko nesugebi”, tai vaikas ima bijoti likti vienas – vienas be tėvų. Nes vienas jis gali likti tik mirus tėvams. Kaip elgtis tėvams: mokykite vaiką savarankiškumo ir geriau sakykite: „Tu viską gali pats. Mes tavimi didžiuojamės”.

Neegzistuojančių personažų baimė. Kai kurie tėvai, guldydami vaikus miegoti, gąsdina juos pasakų personažais: raganomis, piktaisiais nykštukais ar burtininkais ir t. t. Suaugę mano, kad bijodami jų vaikai greičiau užmigs, nesivartys ir netriukšmaus lovoje. Tačiau ši labai pavojinga taktika gali sukelti vaikui nemigą, nenorą miegoti, tamsos ir nakties baimę. Kaip elgtis tėvams: baikite gąsdinti savo vaiką siaubo personažais ir perskaitykite gerą pasaką ar papasakokite linksmą istoriją, kas nuteiks vaiką teigiamai ir padės greičiau užmigti.

Gyvūnų baimė. Vaikai labai dažnai bijo gyvūnų dažniausiai – šunų ir kačių. Mažylis visada išsigąsta, kai prie jo prieina didelis gauruotas gyvūnas – šuo. O jei jis suloja, baimė virsta siaubu: ateityje net mažiausi šuniukai vaikui kelia įtampą ir neigiamas emocijas. Kaip elgtis tėvams: eidami pro nepažįstamą gyvūną niekada nesakykite vaikui: „Jei neklausysi, jis tau įkąs” arba „Neik prie jo, visi šunys pikti”. Jei gyvūnas jums žinomas, prieikite prie gyvūno pirmi, paglostykite ir savo pavyzdžiu pademonstruokite vaikui, kad nėra ko bijoti. Paglostykite gyvūną patys, po to kartu su vaiko rankute. Jei matysite, kad vaiko baimė atslūgo, leiskite glostyti vienam.

Garsų baimė. Daugelis vaikų nepakenčia ir labai bijo garsų: trankymo durimis, plaktuko kalimo, tėvų rėkimo barantis ir t. t. Jiems tai sukelia stresą, kuris su laiku tik didėja ir gali virsti rimtomis sveikatos problemomis. Kaip elgtis tėvams: turite atminti, kad kalbėdami vienas su kitu jokiu būdu negalite kelti balso. Jei labai norisi patriukšmauti, darykite tai, kai mažylio nėra namuose. Tai liečia ir rėkimą ant vaiko, net jei jis iškrėtė šunybę ar ką nors sulaužė, sudaužė, išpylė, susimušė etc. Nė vienas daiktas nevertas vaiko ašarų.

Bausmės baimė. Dažnai tėvai vaikus baudžia už menkiausius prasižengimus: draudžia žiūrėti filmukus, stato į kampą, neleidžia pas draugus, neduoda saldėsių ir t. t. Su laiku baimė didėja ir apima visą vaiką supantį pasaulį. Jis pradeda bijoti išlieti vandenį ar sultis, išsitepti, garsiai žaisti, pasakyti apie blogą įvertinimą mokykloje ir t. t. Kaip elgtis tėvams: suaugusieji turi suprasti, kad vaikas mokosi būti savarankišku, laikyti peilį su šakute, pats įsipilti sulčių. Jis pažindinasi su pasauliu per pojūčius, bandymus ir klaidas. Ši baimė liudija apie vaikų ir tėvų santykių problemas – susimąstykite apie tai, kol problema dar lengvai įveikiama.

Vandens baimė. Būna, kad po maudynių vonelėje vaikas kategoriškai atsisako maudytis. Tokią baimę galėjo sukelti per didelis aktyvumas vandenyje, kai į vaiko nosį, burną, akis ar ausis galėjo patekti vandens. Tai buvo labai nemalonu ir sukėlė atstumiančią mažylio reakciją. Jis dar ilgai gali nelipti į vonią. Beje, baimės priežastimi gali būti ir per karštas vanduo. Užtenka vieno karto ir vaikai ilgam įsimena nemalonų pojūtį pasinėrus į per karštą vandenį. Kaip elgtis tėvams: būtina stebėti vandens temperatūrą vonioje bei vaiko elgesį vandenyje.

Svetimų žmonių baimė. Daugelis vaikų neigiamai žiūri į pašalinius žmones, nenoriai bendrauja ar pažindinasi. Jų mažame pasaulyje, bent jau pradžioje, yra tik mama ir tėtis. Visi kiti – svetimi. Kaip elgtis tėvams: kad vaikas lengviau pažindintųsi su pasauliu, nuo kelių gyvenimo mėnesių jis turi matyti naujus veidus aplink, jausti naujus žmones. Dažnas vaikščiojimas į cirką ir teatrą išgelbės nuo klounų ir kitų personažų baimės. Gydytojų pagyros mažins gydytojų baimę, sukeliamą vaistų leidmų, kraujo ėmimo. Bandravimas su žmonėmis išgelbės vaiką nuo bereikalingų baimų formavimosi.

Vienatvės baimė. Tai ganėtinai dažna fobija. Vaikais stengiasi niekur neišleisti mamos, nori, kad ji visą laiką būtų šalia. Mamos dingimas iš akiračio keletui minučių tolygu jos praradimui amžiams. Kaip elgtis tėvams: nuo ankstyvos vaikystės mokyti vaikus savarankiškumo – jie tegu žaidžia vieni vienam kambaryje, o suaugsieji užsiima savo darbais: tvarkosi, vaikščiodami iš vieno kambario į kitą, virtuvėje gamina pietus, kažką daro kitame kambaryje. Vaikas matys, kad mama išeina, bet tuoj pat grįžta arba girdi ją niūniuojant virtuvėje.

Galimo fobijos pagal vaiko amžių

Nuo gimimo iki 3 metų:

• naujos aplinkos (vaikų darželio grupė, gydytojo kabinetas);
• baimė prarasti mamą. Todėl visada laiko įsikibęs ranką;
• neegzistuojančių personažų baimė;
• baimė likti vienam;
• nakties baimė. 

Nuo 3 iki 5 metų:

• vienatvės baimė;
• tamsos baimė;
• uždaros erdvės baimė;
• nakties baimė.

Nuo 5 iki 7 metų:

• nakties baimė;
• bausmės baimė;
• gyvūnų baimė, ypatingai šunų;
• mirties baimė (nesuvokimas to, kas jam nutiks, kai jis numirs).

Nuo 7 iki 11 metų:

• mokyklos baimė;
• mokytojų baimė;
• bendraamžių baimė (būti blogesniems nei kiti);
• blogo įvertinimo baimė;
• bausmės baimė.