- Žmonės entuziastingai diskutuoja apie Seimo ir Ministrų kabineto sveikatą, tačiau man norėtųsi išgirsti, ką jūs manote apie visuomenės sveikatą. Kokia ji?

- Apskritai ji nebuvo gera, nes labai daug žmonių serga širdies, kraujagyslių ligomis, tačiau dabar ji tapo ypač bloga. Lietuvoje buvo vienas griežčiausių karantinų Europoje, ji pirmoji įvedė pilnos skalės galimybių pasą. Prisimenat, kaip važiuodavom tėvų lankyti ketvirtadieniais, nes penktadieniais mums kelią pastodavo policija. Vaikučiai, kurie turėjo kapstytis smėlyje, dumble, persirgti ivairiausiais virusais ir bakterijomis, sėdėjo namuose prie kompiuterio...

Sirgdamas vaikas labai nusilpnina virusus ir bakterijas, o jais užkrėsta šeima žymiai lengviau perserga jų sukeltomis ligomis. Tačiau tėvai ir seneliai virusą pasigaudavo iš tokių kaip jie, nesusilpnintą, ir žymiai sunkiau persirgo. Kad taip bus, kad taip bus sujauktas imunitetas, sakė visi protingi žmonės, neįsitraukę į politinės aferos biznelį, kuriam dirigavo velniaižin kam atstovaujanti mūsų valdžia.

Kitas dalykas - streso kėlimas. Šitiek laiko jūsų kolegos, vadinamoji sisteminė žiniasklaida, šitie Lietuvos erdvės padugnės - LRT, „Delfi", „15 min.", „lrytas" - beprecedentiškai kėlė paniką, nesiliaudami šimtus kartų kartoti, kiek žmonių užsikrėtė, kiek numirė, kiek laisvų lovų ligoninėse liko. Borisas Džonsonas, buvęs Anglijos premjeras, pandemijos pradžioje buvo uždraudęs skelbti šituos skaičius, nes tai blogina visuomenės psichologinę būseną.

O pas mus tokių politikų, deja, neatsirado, mūsų politikai uoliai tarnavo neaišku kam ir leido toms žiniasklaidos padugnėms varyti žmonėms stresą. O ilgai veikiantis stresas pagal tam tikrus pandemijos tyrimus yra net pavojingiau, negu rūkymas.

- Gal dar tebesame tame streso sukeltame rūke?

- Trumpai tariant, žmonės yra latentinio streso apimti, jie laukia, kas bus toliau, kokius sprendimus priims valdantieji, ir, skaudžiausia, sprendimus priima ne mūsų valdžia, o kažkokie turtingi Pasaulio ekonomikos forumo, Davoso susirinkimo psichopatai, sugalvoję, kad reikia mažinti žmonių populiaciją, mitybos, gimstamumo įpročius ir t.t. Žinoma, vien tai, kad buvo atšauktas galimybių pasas, daug kur pripažintas kaip pažeidžiantis žmogaus teises, kad nebeliko poreikio devėti kaukes, yra tam tikras palengvėjimas.

Dabar jau nebetyko policijos postai keliuose, nesiskiepiję studentai nebemėtomi iš bendrabučių, nors mus pasiekia signalai, kad dar kažkur mokykloje norima suskiepyti visus vaikus. Žinot, Lietuvoje yra tokia sunki liga, kurios nėra kitose šalyse,- jinai vadinasi „gabrielius". Nesijuokite, čia nieko juokinga. Kada, pvz., universiteto rektorius, mokyklos direktorius ar ligoninės vadovas serga „gabrieliumi", o jeigu dar ir ypatingai sunkia „gabrieliaus" forma, - tragedija visam kolektyvui.

Toks vadovas labai gerai jaučia valdžios norą kontroliuoti, engti žmones, ir jis pats su didžiausiu malonumu ima engti tuos žmones pats. O viršininkų nuo visiškai neturinčio supratimo nei medicinoje, nei medicinos sistemos organizavime mano ministro Arūno Dulkio iki eilinio gydytojo yra ilga grandinė. Užtenka vieno adekvataus žmogaus, kad jis toje grandinėje amortizuotų kvailą ministerijos nurodymą, bet, deja, būna, kad toje grandinėje atsiranda tokių, kurie jį dar labiau užaštrina.

- Kodėl politiką šeimos atžvilgiu vadinate nulinio gimstamumo politika?

- Bet koks stresas jautresnei moteriai blokuoja ovuliaciją, o maitinančiai mamai pieno išsiskyrimą,- čia be vakcinos tiesioginio poveikio, kuris dar nėra ištirtas. Be to, natūralu, kad poros, tapusios situacijų kaip iš baisiausių apokaliptinių Holivudo filmų (blokai keliuose, žmonės su kombinezonais ir pan.) stebėtojomis ir dalyvėmis, nutarė gimdyti vaikus ramesniais laikais. Gimstamumas Lietuvoje įspūdingai žemas, mirtingumas - įspūdingai aukštas.

Gimstamumas yra mažesnis, negu 1946 metais, paženklintais rezistencija, trėmimais į Sibirą, suėmimais, šaudymais ir pan. Kodėl? Ar girdėjote, kad pastaruoju metu būtų apdovanotos daugiavaikės mamos, kad būtų skatinama gimdyti kuo daugiau vaikų, kad būtų ypatingai palaikomos gausios šeimos? Nieko panašaus negirdėjote, nes palaikomi visi kastraciniai mechanizmai.

Pavyzdžiui, paaugliukei yra kompensuojama hormoninė spiralė, o moteriai, kuri pagimė 5 vaikus ir dėl gausių mėnesinių ta spiralė labai tiktų, - nekompensuojama. Šeima yra menkinama, ji yra žeminama, pravardžiuojama. Vienas iš tokių epitetų - šeimamaršininkas. Ką blogo pasakė Šeimų maršo dalyviai, kuo jie nusikalto, kad vadinami vatnikais, susijusiais su Rusija?

Nė vieno įrodymo tam nepateikta. Lietuvių patarlė sako „kuo pats kvepia, tuo kitus tepa". Kai KGB skundiko, aršaus komjaunuolio, įdavinėjusio einančius į bažnyčią, klonai staiga užmeta padoriam žmogui „tu esi vatnikas", padorus žmogus trumpam sutrinka, nes paprastai padorūs žmonės nėra agresyvūs. Jie nemoka agresija atsakyti į agresiją, nutyla, duodami durniui kelią, ir jaunuomenei vos ne sektinas pavyzdys atrodo ne padorumas, o agresyvios padugnės, kurių įskųsti žmonės kadaise buvo kankinami, tremiami į Sibirą ir žudomi, o per pandemiją - baudžiami didžiulėmis baudomis ir traukiami į teismą.

Mane varo į neviltį jaunimas, kuris visiškai už save nesikauna. Kai per karantiną neskiepyti, be galimybių paso studentai buvo mėtomi iš bendrabučių, neleidžiami į studijas, viena teisininkė norėjo padėti studentams, pateikdama ieškinį prokuratūrai. Tam reikėjo studentų parašų. Kai viena pasišventusi moteris bandė rinkti parašus pasistačiusi staliuką prie įėjimo į universitetą, atspėkite, kiek iš dviejų su puse tūkstančio tądien pro ją praėjusių studentų pasirašė?

- Penkiasdešimt?

- Du. Žmonės visiškai nenori sau padėti, o valdantieji naikina Tautą pagal globalistinių švabinukų planą ir tą daro su dideliu malonumu. Aš nė kiek neabejoju: jei Saulius Skvernelis būtų valdžioje, jis taip pat naikintų. Jis toks pat globalistinis švabinukas, bet nebūtų tiek agresijos ir tiek patyčių. Kaip mums išsirinkti į valdžią žmones, kurie pasakytų Davoso švabinukams: susikiškit savo vertybes žinote kur, mes gyvensime kitaip?

Ir jiems būtų vis vien, ar eurouršulė pagirs, ar papeiks, ar išmes iš Europos Sąjungos... Įsivaizduojantiems, kad viskas yra beviltiška, jauniems, ir net seniems tiesiog būtina pamatyti režisieriaus Kristiano Tafdrupo danų-olandų filmą „Svečiuose" („Speak No Evil").

- Ši juosta kalba apie tai, kaip agresyvi mažuma užvaldo taikius, mandagius negalinčius (nenorinčius, tinginčius, nematančius prasmės, abejingus) pasipriešinti žmones. Kaip suprantu, jos įkvėptas internete paskelbėte įrašą. Nepacituosiu pažodžiui, bet jūsų mintis buvo tokia: jei jūs pritariate homoseksualų paradams, jei pritariate, kad vaikai būtų „sodinami ant adatos" ir kad trylikmečiui būtų keičiama lytis, liaudiškai tarus, atliekama kastracija, jei pritariat, kad kažkokie nupušę seniai, susirinkę Davose, nuspręstų, kad jūs viso labo esate ląstelių rinkinys, su kuriuo galima daryti ką jie nori, - jūs labai labai sergate ir jums reikia gydytis. O jeigu nepritariate ir tylite - tęsiu jūsų mintį,- žiūrėkite, kuo tai baigiasi. Tad pirmiausia klausiu, apie ką tyli medikai?

- Jie tyli, nes labai vertina savo grandinėles, kuriomis surakintos jų rankelės ir kojelės. Mūsų medikai, gal išskyrus odontologijos ir plastikos chirurgijos sritis, uždirba mažai, ypač pagal jų darbo atsakomybę, darbo kokybę ir efektyvumą (šiais rodikliais jie pranoksta kolegas kitose Europos šalyse), bet jie ir tai bijo prarasti. Kita vertus, jie yra veikiami galingos konjunktūros, labai susisaistę tarpusavyje ir vieni nuo kitų priklausomi.

Pagaliau, žinot, vienas žmogus, sergantis „gabrieliumi", paprastai užnuodija gana nemažą kolektyvą. Susiskaičiavau, kiek kainuotų vienas lyties pakeitimas be komplikacijų - tarp dviejų ir trijų šimtų tūkstančių eurų, nors ten - komplikacija po komplikacijos. Tų pinigų užtektų rimtiems vaistams, kurių reikia onkologinėmis ligomis sergantiems vaikučiams, tačiau kai paleistas Tautos naikinimo mechanizmas, sveikata ir sveikatinimas į šį kontekstą neįeina....

Medikai, kaip ir kiti žmonės Lietuvoje, vengia kalbėti tam tikromis temomis, bando nejuokauti tam tikromis temomis, - konjunktūros baimė, baimė kažko netekti ir medikus stumia į išdavikišką poziciją Tautos atžvilgiu.

- O jūs neturit ko prarasti? Nematote, kaip persekiojama už pažiūras „Juventos" gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja?

- Tai yra teisinio nihilizmo, valstybės teisinės sistemos bejėgystės iliustracija. Mūsų valstybės teisinė sistema lindi dabartinių valdančiųjų kišenėje, ypač Konstitucinis Teismas. Tokioje valstybėje teisybę sunku surasti. Sociologinis emigracijos priežasčių tyrimas taip pat rodė, kad ekonominės priežastys yra antroje vietoje, pirmoje - neteisybės jausmas. Jis šiuo metu yra išvešėjęs, bet mes drausmingai tylime, apsimetame, kad viskas pagal Kubiliaus ir Maldeikienės isteriškus klyksmus yra puiku: mūsų BVP auga, o užsienio politikoj Gabrieliui nėra lygių...

- Apie ką tyli Lietuvos protai: filosofai, rašytojai?

- Jie nori prisišlieti prie elito. Konservatorių propagandos mašina suformavo naratyvą ( dabar labai madingas žodis): esą jei esi už Gabrielių, vadinasi, esi už Lietuvos laisvę, progresą ir ateitį, nors yra visiškai priešingai. Kiekvienas, kad ir kokios pasaulėžiūros jis būtų, bandantis sukritikuoti bet kokią smulkmeną, neįeinančią į Gabrieliaus paketą, laikomas Lietuvos priešu. Žmonės neturi nei atsparumo šiam paketui, nei pilietiškumo jam pasipriešinti.

- Žiūrėkime, kuo tai baigiasi.

- Mūsų nacijos neliks, liks tik teritorija, kur bus kalbama hibridine lietuvių kalba. Mes tiesiog išnyksime, kaip džiugiai pareiškė Nijolė Oželytė, ir tai bus labai gerai. Tokios yra kvailių šnekos, jos labai uoliai įgyvendinamos.

- Kitaip sakant, būsim uždaužyti akmenimis. Kaip tame filme.

- Būtent. Filme yra toks dialogas. Kodėl jūs tai darote? - klausia aukos. Todėl, kad jūs leidžiate,- nuskamba ciniškas atsakymas.

Šaltinis