Vėžys – tai ligos rūšis, kai kai kurios nenormalios ar pažeistos žmogaus kūno ląstelės nekontroliuojamai auga, dauginasi ir plinta. Šios ląstelės gali sudaryti audinių gabalėlius, vadinamus navikais, o vėžinių (piktybinių) navikų atveju jos keliauja į kitas kūno dalis, kad susidarytų nauji navikai.
Pirmasis dokumentais užfiksuotas vėžio atvejis įvyko senovės Egipte 1500 m. Gali būti, kad žmonių kova su vėžiu trunka tiek pat, kiek ir pati žmonijos civilizacijos istorija. Nepaisant kartų pastangų, praėjo tūkstančiai metų, o vėžio gydymo vis dar neradome.
Tačiau nauji medicinos ir mokslo atradimai ir pasiekimai gali sukurti naujus gydymo metodus, skirtus vėžio prevencijai arba pašalinimui. Pavyzdžiui, mokslininkai galėjo atrasti būdą, kaip išvengti bent pusės visų vėžio atvejų.
2019 m. interviu žurnalui „Horizon“ virusologas ir Nobelio premijos laureatas profesorius Haraldas zur Hausenas, 2008 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas už papilomos virusų vaidmens atradimą, pareiškė, kad žmonės turi gerą galimybę drastiškai sumažinti vėžio atvejų skaičių.
Jis taip pat paaiškino, kad pagal mūsų dabartinį supratimą apie skirtingus vėžio tipus apie 20 procentų vėžio atvejų yra susijusios su infekcijomis. Mažiausiai 30 procentų daugiau žmonių vėžio atvejų taip pat yra susiję su infekciniais įvykiais. Todėl, pašalinus infekcijas, galima išvengti bent pusės žmonių vėžio atvejų.
Vos prieš kelerius metus, 2015 m., profesorius zur Hausenas ir jo žmona profesorė Ethel-Michele de Villiers, kurie abu dirbo Vokietijos vėžio tyrimų centre, atrado naują infekcinių agentų formą, vadinamą „galvijų mėsos ir pieno veiksniais“ (BMMF), esančiais pieno produktuose ir galvijų serumuose. Šie BMMF yra aktyvūs žmogaus ląstelėse, dauginasi ir gamina baltymus.
Kai kurias žmogaus vėžio rūšis sukelia virusinės, bakterinės ar parazitinės infekcijos, kurios šiuo atžvilgiu yra sukėlėjai. Pavyzdžiui, hepatito B ir C virusinės infekcijos gali sukelti kepenų vėžį; Helicobacter pylori infekcijos gali sukelti opas ir galbūt skrandžio vėžį; parazitinės šlapimo pūslės ir kepenų kraujagyslių sistemos infekcijos galiausiai gali sukelti šlapimo pūslės ir kepenų vėžį; ir ŽPV infekcijos gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
De Villiers komandos atliktais skaičiavimais, pasaulinis sergamumas vėžiu, kurį sukelia infekcijos, yra nuo 20 iki 21 procento.
Vėžiai, kuriuos sukelia tiesioginiai kancerogenai (pvz., papilomos virusai, EBV ir retrovirusai), skiriasi nuo tų, kuriuos sukelia netiesioginiai kancerogenai (pvz., Helicobacter pylori ir parazitinės infekcijos). Vėžys, susijęs su tiesioginiais kancerogenais, paprastai didėja esant imunosupresijai, o vėžio rizika dėl netiesioginių kancerogenų sumažėtų. Vėžių, kuriuos sukelia netiesioginiai kancerogenai, grupė apima storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžį.
Analizuodami epidemiologinius duomenis, profesoriai Zur Hausen ir de Villiers bei jų komanda atrado ryšį tarp pieninių galvijų mėsos ir pieno vartojimo bei kelių vėžio rūšių. Konkrečiai, buvo nustatyta, kad šalyse, kuriose raudona mėsa daugiausia vartojama iš Eurazijos pieninių galvijų, yra daug krūties ir gaubtinės žarnos vėžio atvejų, išskyrus Mongoliją.
Grupės tyrimai Mongolijoje patvirtina įtarimą, kad rūšiai būdingi veiksniai turėtų būti svarbesni, galbūt susiję su konkrečiomis galvijų veislėmis.
Karvės pienas (galvijų pienas) ir jautiena (galvijų mėsa) visada buvo svarbi žmonių mitybos dalis ir tūkstantmečius davė neabejotiną naudą žmonių rasei. Be akivaizdaus neigiamo laktozės netoleravimo ir alergijos pieno produktams poveikio, mokslininkai taip pat nustatė daugiau nei 100 skirtingų tipų virusų arba infekcinių DNR molekulių galvijų mėsoje ir piene, kurie gali sukelti žmonių vėžį. Ir jie vadinami „galvijų mėsos ir pieno veiksniais“ (BMMF).
BMMF galima rasti jautienoje, piene ir kituose pieno produktuose, įskaitant sviestą, jogurtą, jogurtinius gėrimus ir sūrį. BMMF yra biologiškai aktyvūs žmogaus ląstelėse ir siūlomi sukelti lėtinį uždegimą (įrodyta, kad jie skatina vėžį) ikivėžiniuose audiniuose, dėl kurių padidėja laisvųjų radikalų (reaktyviųjų deguonies rūšių) susidarymas ir padidėja mutagenezė atitinkamose vietose.
Remiantis Amerikos vėžio draugijos duomenimis, nuo 2022 m. gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys (sutrumpintai gaubtinės žarnos vėžys) yra trečia pagrindinė su vėžiu susijusių mirčių priežastis tiek Amerikos vyrams, tiek moterims.
Remiantis epidemiologiniais duomenimis, ne visų rūšių galvijų jautiena ir pienas gali sukelti gaubtinės žarnos vėžį. Pavyzdžiui, zebu ir jakų mėsos vartojimas gali žymiai sumažinti gaubtinės žarnos vėžio riziką. Tai gali paaiškinti mažą storosios žarnos vėžio paplitimą Mongolijoje.
Atvirkščiai, pieninių galvijų mėsos ir pieno vartojimas, atrodo, padidina gaubtinės žarnos vėžio riziką, nes šalyse, kuriose šiuo vėžiu sergama daug, pieniniai galvijai yra labiausiai paplitę. Dabartinė darbo hipotezė yra ta, kad Eurazijos pieniniai galvijai gali turėti ir perduoti veiksnį, susijusį su gaubtinės žarnos vėžio etiologija. Šis veiksnys yra infekcinis agentas, kuris dėl selektyvios augimą stimuliuojančių genų ekspresijos prisideda prie gaubtinės žarnos ląstelių piktybinio virsmo.
Buvo nustatyta, kad jie gali užkrėsti žmones ankstyvame amžiuje ir pradėti kauptis gaubtinės žarnos imuninėse ląstelėse. BMMF turinčios jautienos ir pieno vartojimas ilgą laiką sukels lėtinį storosios žarnos uždegimą. Lamina propria ląstelės (stromos mezenchiminės ląstelės ir CD68 teigiami makrofagai) bus užkrėstos šiais agentais, o tai sukels makrofagų sukeltą uždegiminį atsaką (t. y. reaktyviąją deguonies gamybą).
Dėl BMMF kaupimosi imuninės ląstelės susilpnėja, todėl jos nebegali veiksmingai apsisaugoti nuo infekcijų.
Kai kurios storosios žarnos ląstelės gali išsivystyti į vėžio pirmtakus. Vyks atsitiktinė mutagenezė DNR replikuojančiose žarnyno liaukos (kriptos) ląstelėse, esančiose greta užkrėstų ląstelių, ir besidauginančiose vienos grandinės BMMF-DNR. Po inkubacinio laikotarpio, kuris paprastai trunka ilgiau nei tris dešimtmečius, specifiniuose ląstelių genuose nustatomos „vairuotojo“ mutacijos ir suaktyvėja šių klonų augimas. Po tolesnių mutacijų šie klonai sukels ikivėžinių polipų vystymąsi. Ir dėl besitęsiančio mutageninio aktyvumo šie polipai ilgainiui virsta piktybiniais navikais.
Tokiu būdu BMMF prisideda prie gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio išsivystymo, o jo atsiradimo laikas paprastai būna 40–70 metų po to, kai asmuo pirmą kartą užsikrėtė BMMF.
2020 m. moterų krūties vėžys tapo dažniausiai diagnozuojamu vėžiu visame pasaulyje. Ir Jungtinėse Amerikos Valstijose krūties vėžys yra antras pagal dažnumą moterų vėžys – kasmet diagnozuojamas vienas iš trijų naujų atvejų. Didelės rizikos susirgti krūties vėžiu regionai yra Šiaurės Amerika, dauguma Europos šalių, Australija ir Argentina. Mažos rizikos regionai yra Indija, Mongolija ir Bolivija. Galimos priežastys gali būti tai, kad mongolai vietoj jautienos pirmiausia vartoja avieną ir ožkieną; kad Indijoje dėl religinių priežasčių vartojama gana mažai jautienos; ir kad pieno suvartojimas Bolivijoje yra vienas mažiausių pasaulyje.
„British Journal of Cancer“ publikuotas tyrimas parodė, kad laktozės netoleruojantys asmenys sumažino krūties vėžio dažnį. Laktozės netoleravimas pasireiškia tada, kai žmogaus organizmas negali suskaidyti ar virškinti laktozės, todėl atsiranda viduriavimas, pilvo pūtimas ir kiti nepatogūs simptomai. Tai sukelia genetinės modifikacijos, dėl kurių atsiranda laktazės trūkumas.
Profesoriai zur Hausenas ir de Villiers pasiūlė galimą pienu plintančių infekcinių agentų ryšį su krūties vėžiu. Spėjama, kad piene esantys infekcijos sukėlėjai turi gana didelį afinitetą žinduolių ląstelėms. Manoma, kad karvių (Eurazijos pieninių galvijų) pieno ir pieno produktų vartojimas, ypač ankstyvame amžiuje, yra vienas iš pagrindinių krūties vėžio rizikos veiksnių vėlesniame gyvenime.
Tam tikrų oligosacharidų (cukrų) yra moters piene, bet ne karvės piene. Šie cukrūs jungiasi prie lektino receptorių ir taip blokuoja kelių infekcinių agentų prisijungimą. Vienas iš šių cukrų naudos sveikatai pavyzdžių yra tai, kad įrodyta, kad ilgalaikis žindymas (daugiau nei 6 mėnesius) apsaugo nuo kelių rūšių kūdikių infekcijų. O anksti nujunkytiems kūdikiams, jei jų mišiniai bus papildyti tokiais motinos pieno cukrumi, jų rizika susirgti ūmine vaikų leukemija, Hodžkino liga ir kitomis ligomis sumažės iki tokio pat lygio, kaip ir žindomiems kūdikiams. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų dėl tokio žmogaus pieno cukraus apsauginio poveikio suaugusiems.
Žmogaus organizme kaip rizikos veiksniai jau yra paveldimos genetinės modifikacijos. Didžiausia rizika susirgti krūties vėžiu gali kilti dėl sisteminės BMMF infekcijos kūdikystės metais vartojant pieną. Tai sukels vėlavimą tiksliniuose audiniuose. Ir vėlesnės infekcijos, kurias sukelia tas pats agentas (-ai), bus neutralizuojamos antikūnais. Taigi po kelių dešimtmečių inkubacinio laikotarpio sinergetinė sąveika tarp išliekančių BMMF agentų ir įgytų ar paveldėtų genetinių modifikacijų sukels krūties vėžį.
Viena iš pirmiau minėto krūties vėžio vystymosi pasekmių yra ta, kad BMMF turintys pieno produktai nebus nustatyti kaip pavojingi tyrimais, atliekamais, kai tiriamieji yra daug vyresni.
Šis siūlomas BMMF infekcinių agentų vaidmuo gali turėti svarbių pasekmių krūties vėžio prevencijai. Konkrečiai, jei BMMF galima aptikti per dešimtmečius trunkantį inkubacinį laikotarpį, kai krūties vėžio simptomai nepasireiškė, galima identifikuoti asmenis, kuriems gresia ypač didelė rizika, ir imtis prevencinių bei ankstyvų terapinių priemonių, kad būtų sumažinta krūties vėžio rizika. krūties vėžys vėlesniame gyvenime.
Estrogenai gali skatinti naviko augimą sergant daugelio rūšių vėžiu. Ir net esant žemai estrogenų koncentracijai, šis poveikis vis tiek gali pasireikšti.
Atlikusi tolesnius tyrimus, komanda išsiaiškino, kad estrogenų deriniai įvairiose pieno rūšyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, nenugriebtame piene estrogenų yra mažiausia, o 2 procentų piene, nugriebtame piene ir pasukose jų yra daugiau.
Kaip minėta pirmiau, ankstyvas BMMF nustatymas galėtų nustatyti asmenis, kuriems ypač gresia tam tikrų rūšių vėžys, pvz., gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys, kad jie galėtų ieškoti prevencinių priemonių ir sumažinti riziką susirgti šiais vėžiu.
Šiuo metu Vokietijos vėžio tyrimų centras tiria, ar BMMF ir lėtinio uždegimo mažinimo intervencijos veiks. Jei rezultatai bus teigiami, šios žinios leis medicinos bendruomenei naudoti BMMF pagrįstą terapiją, kad ateityje išvengtų arba išgydytų vėžį, įskaitant storosios žarnos, krūties, plaučių, prostatos, skrandžio ir kiaušidžių vėžį.
Pasak zur Hauseno, didžiausias iššūkis šiuo metu yra skirti daugiau dėmesio prevencinėms priemonėms, kuriomis siekiama pašalinti vėžio atsiradimą, bet kokiomis priemonėmis (įskaitant chirurgines intervencijas). Taip pat reikia sukurti metodiką ilgalaikei pacientų apsaugai pasiekti.
Dabartinės rekomendacijos dėl su BMMF susijusių vėžio prevencijos apima vengti vartoti raudoną mėsą (ypač Eurazijos pieninių galvijų) ir pieną, vengti nutukimo ir vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pvz., aspiriną). Kitos prevencinės priemonės apima pirmtakų pažeidimų aptikimą ir pašalinimą.
„Oncology Reports“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, įskaitant aspiriną, ibuprofeną ir kitus Cox-2 inhibitorius, turi apsauginį poveikį nuo daugelio vėžio formų, nes gali sumažinti lėtinį uždegimą. Tiksliau, kasdien vartojant tokius vaistus storosios žarnos vėžio rizika gali sumažėti 63 proc., krūties vėžio – 39 proc., prostatos vėžio – 39 proc., plaučių vėžio – 36 proc.
Pasak profesoriaus Walterio Ricciardi iš Šventosios širdies katalikų universiteto Italijoje, būsima individualizuota medicina ir geras gyvenimo būdo pasirinkimas padės išvengti vėžio atvejų ir juos gydyti:
- nerūkyti ir nevartoti tabako;
- išlaikyti sveiką kūno svorį;
- būkite fiziškai aktyvūs ir venkite sėdėti per ilgai;
- laikykitės sveikos mitybos, valgydami daug nesmulkintų grūdų, vaisių ir daržovių, venkite perdirbtos mėsos ir daug kalorijų turinčio maisto.
Skaityti komentarus