Šią istoriją teko išgirsti iš pirmų lūpų, lapkričio pabaigoje dalyvaujant „Michael“ mokymuose Jeruzalėje. Tai būsimai Izraelio elito kartai ugdyti skirti mokymai, kuriuose dalyviai išmokomi tapti kūrybingesniais ir veiksmingiau išnaudoti savo natūralius talentus. Dabartinis finansų ministras Moshe Kahlonas buvo pakviestas pasidalinti savo gyvenimo patirtimi ir pasakė įkvepiančią kalbą apie tai, kaip jis pasiekė savo gyvenimo tikslų, ką jam reiškia būti tikru lyderiu ir kaip grąžinti sėkmei skolą pasirūpinant tais, kuriems gyvenime pasisekė mažiau.     

Izraelio finansų ir ūkio ministras Moshe Kahlonas gimė 1960 m. Givat Olgos gyvenvietėje netoli Haifos skurdžioje žydų migrantų iš Libijos šeimoje. Dviejų kambarių bute gyvenančioje šeimoje augo septyni vaikai. Tėtis buvo statybininkas, mama, tikriausiai nereikia ir sakyti, namų šeimininkė. Šeimą nuolat lydėjo ūmus pinigų stygius, apie nors kiek geresnį išsilavinimą negalėjo būti nė kalbos. Moshe Kahlonas pamena, kad vaikystėje neturėdamas jokių pinigų jis negalėjo prasimanyti kokių nors įmantresnių pramogų, todėl traukdavo į paplūdimį prie jūros ir ten leisdavo didžiąją dalį laisvo nuo mokyklos laiko.

Tėtis neužsiiminėjo vaikų ugdymu, todėl buvo galima tikėtis, kad vaikai patrauks jo pėdomis ir taip pat taps darbininkais. Juo labiau, kad Moshe sulaukus keturiolikos tėtis patyrė rimtą traumą, neteko darbingumo, tad paaugliui teko traukti į statybas ir rūpintis kad šeima turėtų duonos. Gyvenimo pastūmėtas jaunasis Moshe tapo suvirintoju ir jo ateitis atrodė nulemta.

Tačiau M.Kahlonas gerai pamena, kad dar anksti gyvenime jis yra nutaręs būsiąs lyderis. Nesukonkretino kokio buvo tuomet amžiaus, tačiau galima suprasti, kad tai įvyko dar vaikystėje. Kaip toliau pamatysime, vėliau toks vaiko apsisprendimas tapo pranašišku. 

Grįžkime prie to, kad paauglystės metais Moshe Kahlonas darbuojasi statybose ir jo tolesnis gyvenimas atrodo apspręstas. Šiuo metu panašiai jaučiasi ir jaunasis Moshe, tik  vieną dieną atsitinka iš pažiūros nereikšmingas, tačiau milžiniškų padarinių jo tolesniam gyvenimui turėjęs įvykis. Vienas iš vyresnių kartu su jaunuoliu dirbančių statybininkų rimtu veidu pasako jaunajam kolegai, kad su tokiu protu jam ne vieta statybose, kad jis turėtų eiti mokytis ir siekti visai kitokio gyvenimo.

Šioje vietoje geraširdiškas puikiu kostiumu vilkinčio ministro veidas ėmė nevalingai trūkčioti. Neliko abejonių, kad šis epizodas jam giliai įsirėžė į atmintį, kad jam ir šiandien tas prisiminimas kelia nevaldomas emocijas. Atrodo, visa tai buvo tik kokio tai dulkėto darbininko nuomonė, tačiau šie žodžiai taip paveikė jaunąjį Moshe, kad dar tą pačią dieną jis pasiryžo trūks plyš išeiti mokslus.

Pirmieji rimti mokslai, kaip tai įprasta Izraelyje, buvo kariuomenė. Čia Moshe Kahlonas užsilaikė kiek ilgiau nei įprasta, nuo 1978 iki 1986 metų. Izraelio kariuomenė garsėja tuo, kad išmoko savo kareivius svajones paversti projektais, todėl po tarnybos daug nedelsdamas Moshe įkūrė automobilių atsarginių dalių importo verslą, kas leido jam gerokai pataisyti finansinę padėtį.

Tuomet anksčiau aprašytas epizodas subrandino savo vaisius ir Moshe Kahlonas pasiryžo baigti aukštuosius mokslus. Kadangi, kaip pamenate, jis dar vaikystėje apsisprendė, jog gyvenime bus lyderis, pasirinko politikos mokslus Haifos universitete. Mokslų troškimas tuo nesibaigė ir po to jis dar tęsė teisės mokslus Netanijos akademinėje kolegijoje.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje, dar būdamas studentu, M.Kahlonas įsitraukė į Izraelio politiką. Įstojo į dabar valdančią „Likud“ partiją, kuriai šiuo metu vadovauja dabartinis Izraelio ministras pirmininkas litvakas Benjaminas Netanyahu. M.Kahlonas aktyviai prisidėjo prie to, kad Haifos meru butų išrinktas jų partijos atstovas, o tai atkreipė į jį dėmesį kaip gabų politiką. Tai jaunąjį Kahloną iškėlė į „Likud“ partijos rinkimų sąrašus.

Dešimtasis dešimtmetis Moshe Kahlonui – politinių nesėkmių ir nesipildančių vilčių laikotarpis. Jis pralaimėdavo visus rinkimus kuriuose tik dalyvaudavo, tačiau, kaip pats juokaudamas sako, tai nė kiek neprivertė jo suabejoti savo verte – po kiekvienų rinkimų Moshe Kahlonas kaltino neišmanėlius rinkėjus, kad šie praleisdavo progą išsirinkti nuoširdų ir sąžiningai žmonėms tarnauti pasiryžusį politiką.

Toks minties vingis skatino M.Kahloną per sekančius rinkimus dar uoliau įrodinėti rinkėjams savo nuoširdžius ketinimus, kol galiausiai 2003 metais jis pirmą kartą buvo išrinktas į Knesetą, kur paskirtas pirmininko pavaduotoju. Taigi matome, kad M.Kahlonas pamynė įprastą lyderiams duodamą patarimą pralaimėjus dėl visko kaltinti tik save. Tai jam padėjo nenukabinti nosies ir išsaugoti ryžtą nenumaldomai siekti savo tikslų. 

Tapęs Kneseto pirmininko pavaduotoju Moshe Kahlonas įsitvirtino Izraelio politikos elite ir nuo tada užima įvairias atsakingas pareigas: 2009 – 2013 metais buvo Komunikacijų ministras, 2016 metais trumpai vadovavo Aplinkos apsaugos ministerijai, o nuo 2015 metų iki dabar yra Izraelio finansų ministras. Į šias pareigas jis paskirtas jau kaip partijos „Kulanu“ atstovas, kurią M.Kahlonas įkūrė 2014 metais. Po metų ši partija laimėjo 10 vietų iš 120 Izraelio parlamente ir dabar jo partija yra valdančiojoje koalicijoje su buvusiais bendražygiais - B.Netanyahu „Likud“.

Tai, kas Moshe Kahloną paskatino palikti „Likud“ ir įkurti savo partiją, tapo jo skiriamuoju ženklu Izraelio politikoje. Išaugęs skurde ir patyręs nemažai vargo, politikos viršūnes pasiekęs M.Kahlonas negalėjo susitaikyti su tuo, kad Izraelyje (kaip ir visur pasaulyje) nenumaldomai auga socialinė nelygybė. Tai reiškia, kad gabūs jaunuoliai iš mažiau aprūpintų šeimų turi vis mažiau galimybių atkartoti tai, kas pavyko jam – vaikui, gimusiam nepasiturinčioje šeimoje. 

Dabar M.Kahlonui tai didžiausia širdgėla ir gyvenimo iššūkis. Kadangi pavyko jam, jis nori padaryti viską, kad galimybių atkartoti jo sėkmę turėtų ir dabartinė jaunuolių karta. Juo labiau, kad socialinis mobilumas yra labai sveika bet kuriai visuomenei – jeigu šalis talentus trauks tik iš turtingųjų rato, konkurencijos ir pasirinkimų bus gerokai mažiau, o tai gali reikšti, kad šalis praras veržlumą ir užsnūs apimta tradicinės hierarchijos letargo. Tai prabanga, kurios nestabilioje aplinkoje esantis Izraelis jokiu būdu negali sau leisti.

Taip Moshe Kahlonas tapo kovotoju už nepripažintus talentus, už socialiai solidaresnę visuomenę, kas 2014 metais jį paskatino įkurti minėtąją „Kulanu“ (liet. - Mes visi). Tiesa, į šį kelią jį galutinai pastūmėjo vienas epizodas jam einant Komunikacijų ministro pareigas. Į ministrą pagalbos kreipėsi viena vargų užspausta neseniai į Izraelį persikėlusi moteriškė. Ji dirbo valytoja ir uždirbdavo kuklų atlyginimą. Vieną dieną paskambino agentas iš mobiliojo ryšio bendrovės ir įkalbėjo ją pasirašyti sutartį. Moteriškė galvojo, kad ši sutartis jei leidžia kalbėti mobiliuoju telefonu neribotai, tačiau netrukus paaiškėjo, kad sutartyje buvo papildomų sąlygų ir kad dabar ji turės sumokėti neįkandamą sąskaitą.

M.Kahlonas surinko tos bendrovės vykdomojo direktoriaus telefono numerį. Papasakojo padėtį ir paprašė, kad šis anuliuotų ar bent jau iki protingos sumos sumažintų sąskaitą. Mobiliojo ryšio bendrovės vadovas atsakė, kad tai dviejų suaugusių žmonių reikalas ir kad gerbiamam ministrui nėra ko į tai kištis. Tai nejuokais supykdė M.Kahloną ir jis parengė įstatymų pataisas, kurios apribojo tarifus bei kitus būdus mobiliųjų tinklų operatoriams piktnaudžiauti savo galiomis.

Už tai M.Kahlonas sulaukė nuožmaus mobiliųjų tinklų bendrovių keršto. Ministras paskaičiavo, kad siekdami jį nuversti jo priešininkai žiniasklaidoje išleisdavo apie 50 000 šekelių per dieną. Viena bendrovė tam reikalui net įsigijo žiniasklaidos priemonę, po to ši ėmė intensyviai skleisti negatyvą apie neįtikusį ministrą. Intensyviausiu laikotarpiu, anot M.Kahlono, šis „malonumas“ verslininkams turėjo atsieiti ne mažiau kaip 300 000 šekelių per dieną.

Kaip ten nebūtų, žiniasklaidos puolimas jo politinės karjeros nesužlugdė. Priešingai, padėjo sucementuoti nemažos dalies Izraelio rinkėjų paramą ir 2015 metais jo partija „Kulanu“ laimėjo dešimt vietų Izraelio parlamente, o jos lyderis tapo dar svarbesnės – Finansų – ministerijos vadovu.

Taigi panašu, kad mes pervertiname verslo galimybes nuversti jiems neįtikusius ministrus jeigu šie pradeda žmonėms naudingus pokyčius. Panašiai nutiko ir Lietuvoje, kur iš pradžių alkoholio pramonė, o po to farmacijos bendrovės mėgino sukompromituoti sveikatos ministrą A.Verygą.

Moshe Kahlonas sako, kad viena svarbiausių lyderio ypatybių – tai pasirengimas dėl savo tikslų nukentėti. Istorija su apgauta moteriške privertė jį ginti vieną svarbiausių savo žmogiškųjų principų – socialinį teisingumą, stoti skriaudžiamo silpnesniojo pusėn. Nors atrodė, kad verslas su savo pinigais palaidos jo politinę ateitį, iš tiesų jie padėjo išryškinti jo kaip politiko išskirtinumą ir galimai prisidėjo prie neblogo pasirodymo sekančiuose rinkimuose. Taigi tikras lyderis turi pasikliauti savo principais ir apvaizda.

Dar viena svarbi M.Kahlono lyderystės pamoka - lyderis turi sugebėti būti vienas, prisiimti visą atsakomybę už jam patikėtą sritį. Kai ryte ateina į darbą Finansų ministerijoje, M.Kahlonas įsivaizduoja užrašą virš lauko durų: „Čia bendra atsakomybė baigiasi – už šio slenksčio esi pats vienas atsakingas už viską, kas šiame pastate vyksta“. Tai teikia politikui ryžto ir valios neiti į kompromisą su sąžine, dirbti taip, kad ministerijos sprendimai išties pasitarnautų Izraelio žmonėms.

Vienas klausytojas iš auditorijos paklausė: ką daryti, kai būstas tiek pabrango, kad jaunam žmogui tapo kone neįperkamas? Moshe Kahlonas sako, kad jis visko pasiekė tik dėl to, kad pasikliovė vien tik savimi. Siūlo nedėti vilčių į kokias tai socialines programas ar kitus žmones. Jeigu tai bus tvirtas tikslas, jeigu nepaliaujamai jo sieksi – vienaip ar kitaip įsigysi būstą. Tai padaro kiti, padarysi ir tu. Svarbiausia valia.

Kai ministro pasiteiravo ką veiks pasibaigus kadencijai, ar nesitaiko į ministro pirmininko pareigas, jis pridūrė kai ką, kas puikiai dera prie ankstesnio atsakymo: visuomet susitelkiu į dabartinį darbą ir negalvoju apie sekantį. Moshe Kahlonas mąsto, kad reikia skirti energiją kuo geriau atlikti esamą darbą, o tai padės pereiti prie dar geriau mokamo ar atsakingesnio.

Taigi apibendrinus Moshe Kahlono lyderystės receptas atrodytų taip: kuo anksčiau atsispręsti kuo būsi gyvenime; tau reikia nors vieno žmogaus, kuris besąlygiškai tavimi patikėtų – pasikliauk šio žmogaus nuomone labiau nei sava; į kiekvieną darbą sutelkti visą savo energiją, tačiau nepamiršti, kad šalis be teisingumo, be pagalbos talentams iš nepasiturinčių šeimų – tai šalis be ateities. Dėl šio ir dėl kitų savo principų turi būti pasirengęs nukentėti. 

Jeigu nepastebėjote, Moshe Kahlono mąstymas paženklintas paradokso: jis pats visko pasiekė savo jėgomis, vien savo jėgomis pasikliauti patarė ir jaunuoliui iš salės, tačiau pats tapo kovotoju už kitų nepasiturinčiųjų galimybes...

Čia turime reikalą su tradicine judėjiška išmintimi. Talmude rabis Hilelis sako: „Jeigu nepasirūpinsiu savimi, tai kas manimi pasirūpins? Tačiau jeigu atsisakysiu pasirūpinti kitais, tai kas tuomet būsiu?“ (Pirkei Avot 1:14) Vadinasi, turime stengtis savo gyvenimą susitvarkyti savo jėgomis, tačiau išsaugoti moralinį veidą galiu tik tuomet, kai po to imsiuos padėti ir kitiems. Galiausiai rabis Hilelis akcentuoja, kad tą pagalbos ranką reikia ištiesti ne kažkada ateityje, o čia pat: „Jeigu ne dabar, tai kada?“