°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Arvydas Juozaitis: Lietuvą tikrai reikia traukti iš smegduobės, o ne matyti šventame sveikame bandyme „Kremliaus ranką ir KGB”

      Nuotrauka: Arvydas Juozaitis | Asmeninis archyvas

      Autorius:
      2018-06-17 12:00:00

      Kas pabėga — tas jau peržengė nusivylimo ribą. Bet tas „ne tokios Lietuvos” — ciniška. Nes nuosmukis buvo neišvengiamas, reikėjo pakentėti. O pasakymas — kas jis? Tarsi kyšio prašymas: būtum jį gavęs, vadinasi, būtum likęs/likusi?

      Prezidento rinkimų maratonas įsibėgėja. Po truputi aiškėja kandidatai. Neatmetama galimybė, jog kandidatų sąraše išvysime ir Arvydą Juozaitį. Filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. 1988 m. vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatyvinės grupės narys. Tai asmenybė tikra to žodžio prasme. Apie Sąjūdžio kūrimą, apie dabartines Lietuvos problemas, apie galimą kandidatavimą į šalies prezidentus – įdomus pokalbis.

      Kokie pagrindiniai aspektai lėmė Sąjūdžio kūrimą? Kaip viskas vyko?

      Sąjūdžio — LPS — kūrimasis buvo gana ilgas vyksmas. Geriausiai jį aprašė Vilniaus universiteto TSPM instituto kūrybinė grupė knygoje „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“ (redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė, 2012 m.). Tegul pasiima žmonės ir paskaito. Mano asmeninis įnašas prasidėjo 1988 balandžio 20 d. paskaita-akcija. Žinau, kad tuo savo veiksmu daugelį, o daugelį paskatinau veikti, nebeatidėlioti Lietuvos laisvės reikalo neapibrėžtai ateičiai.

      Klasika tapęs teiginys - „Ne tokios Lietuvos mes norėjome“. Ar šiandien matote tokią Lietuvą, kurios viziją regėjote prieš 30 metų?

      Nelygu, kas tai sako. Kas pabėga — tas jau peržengė nusivylimo ribą. Bet tas „ne tokios Lietuvos” — ciniška. Nes nuosmukis buvo neišvengiamas, reikėjo pakentėti.  O pasakymas — kas jis? Tarsi kyšio prašymas: būtum jį gavęs, vadinasi, būtum likęs/likusi?

       

      Kokie taisyti dalykai reikalingiausi mūsų Lietuvoje?

      Ypatingojo prokuroro institucijos įvedimas. Prisiekusiųjų teismo institucijos įvedimas (šis teismas reikalingas ne visais atvejais.) Apskritai, reikia finansinių grupuočių meilingus santykius su partijomis viešinti. Konservatorių lyderis pristatė savo partijos programą magnatams RESTORANE — turi VISI APIE TAI ŽINOTI.

      V. Lansbergis ir A. Brazauskas - Lietuvos istorinės asmenybės Sąjūdžio metais. Atrodytų priešingos, bet tuomet žmonių mėgiamos. Kodėl?

      Laimė, kad mes galėjome vieną tą asmenį atsverti kitu.  Iš esmės, mums labai pasisekė, nes Landsbergio įsiviešpatavimo atveju (į ką jis atvirai ėjo) būtume gavę Lukašenkos Baltarusijos modelį.  O dabar — šiokia tokia demokratija, nors ir su iškraipymais. Iš lietuvio sąmonės — mistiškos ir konkrečios — išspaudėme daugiau konkretumo.

       

      Kokias Lietuvoje pastebite esmines problemas ? Kokius būdus siūlote jas spręsti?

      Depopuliacija — pirmoji ir rimčiausia. Gali prasidėti netikėtas miestų nykimas — staigus kolapsas, kaip sako sociologai. Tarkime, Alytus, kuris statytas 100 000 gyventojų, o dabar realiai jame gyvena tik trečdalis to skaičiaus. Komunikacijos rūdija, lūžta, miestas neišlaiko savęs net materialiai. O juk susmukus Alytui, smuks į duobę visas regionas. Baisu net pagalvoti, kad tai būtų grandininė reakcija.

      Jei dalyvautumėte šalies Prezidento rinkimuose, kokių politinių partijų ar judėjimų paramos tikitės?

      Kuo platesnio rėmimo. Dirbtų išradingų žmonių grupė, kuri nesužeistų šmeižtais. (Ką mūsų oponentai jau dabar daro.) Dirbtų aiškindama uždavinius ir jų svarbą Lietuvai. Žmonės ne kvaili, jie pamatys, kas ko vertas. Juk Lietuvą tikrai reikia traukti iš smegduobės, o ne matyti šventame sveikame bandyme „Kremliaus ranką ir KGB”.  Kartais net juokas suima: konservatoriai daugiau nieko, regis, ir nesugeba. Tam idiotizmui nebegalima teikti jokio dėmesio.

      Jei taptumėte Prezidentu, ar palaikytumėte ir toliau „valstiečių” vykdomą tautos blaivinimo programą? Kodėl?

      Aš pats viešai nebekeliu alkoholio taurės — tai toks manasis tos „programos” palaikymas. Bet jis natūralus, ne dėl „programos”. Šiaip jau valstiečių žaliųjų „blaivinimas” yra labai švelnus, be reikalo tiek liberalai sunerimo.

       

      Pats vartojate alkoholį, nikotiną ar kitokias psichoaktyvias medžiagas? Kodėl?

      Gero raudono vyno taurė su žmona, vakare, arba kita taurė draugų ratelyje — tai ir visas mano alkoholis. Tiesa, karštą dieną neatsisakau ir nuo alaus bokalo.

      Ar Jūs palaikote tai, kad šiuo metu Vakarų Europa linksta draugauti labiau su Rusija, Kinija, nei su JAV? Jūsų nuomone, kokie turėtų būti santykiai tarp JAV, Europos, Rusijos ir Kinijos? Bei, kokią poziciją turėtų užimti Lietuva analizuojant dabartinius šių blokų tarpusavio santykius?

      Lietuvai nereikia skubėti. Reikia pasinaudoti bet kuria proga patylėti. Griežtai pasisakyti būtina tik karinio konflikto atveju, kai hegemonas (Rusija, Kinija ar kas kitas) naudoja prievartą — užstoti užpultąjį. Kiti politiniai žaidimai, prezidentui trūks plyš siekiant patekti į Europos ar net pasaulio žinių ir naujienų pirmąjį puslapį, mano įsitikinimu neverti Lietuvos prezidento vardo. 

      Ar palaikote tą mintį, kad Europos valstybės turėtų susiformuoti savo gynybos aljansą, nepriklausomą nuo NATO bei JAV ar Rytų bloko?

      Vėlgi, nereikia skubėti. Mums viską reikia derinti su Latvija, paskui Estija ir Lenkija. Baltiškoji vienybė turi vyrauti sprendžiant visas regiono problemas. Mums NATO teikia puikia pagalbą ir apsaugą, dabar tokia realybė, kodėl ją reikėtų keisti?

       

      Ar palaikytumėte vienalyčių santuokų įteisinimo iniciatyvas?

      Šio klausimo negalima spręsti be Lietuvos Katalikų bažnyčios, be Lietuvos visuomenės. Jokie prezidento sprendimai negali būti priimti vadovaujantis vien tik jo „pritariu-nepritariu” kriterijumi.

      Jei gyventumėte akmens amžiuje ir turėtumėte galias pradėti diegti naują Pasaulio santvarką, kuria vieną iš dviejų pasirinktumėte: diegti kapitalizmą ar bepiniginįsocializmą pagal Žako Fresko Veneros projekto modelį? Kodėl?

      Keisti projektai gimsta iš nevilties. „Ištekliais paremta ekonomika”? — nejaugi tai Fresko Veneros idėja? Nereikalingų daiktų atsisakymas, ekologinis apsiribojimas — kas čia naujo? Žinoma, to reikia, bet jau Aleksandras Solženicynas šaukte šaukė Vakarų civilizacijai: „Pražūsime visi, jeigu jūs neapribosite savo vartojimo manijos”. Tiesą sakant, ir radikalūs musulmoniški judėjimai tą daro, priešinasi Vakarų vartotojiškąjai „kultūrai” naikindami ją… Bet ir „bepiniginis socializmas” — kas?  Tai iliuzija, graži ant popieriaus, tačiau atvedanti į tironiją… Aš išpažįstu istorinę realybę:  G. Hėgelio aptiktas ir K. Markso perimtas 5 didžiąsias Vakarų formacijas. Jos niekur nedingsta, jos — realybė, jokie „projektai” jų nepaliečia. Dabar mes iš 5-sios nukritome vėl į 4-ją. Ir kas? Kapstysimės vėl atgal — į 5-ąją, tik nevadindami jos „komunistine”.  

      Skaityti komentarus