Problema: dalis darbuotojų ateina į darbą pagirioti

Neblaivūs darbuotojai darbo vietoje kelia nemažų problemų darbdaviams – dėl mažėjančios darbo kokybės, našumo, socialinių ir vadybinių problemų, padidėjusios nelaimingų atsitikimų ir mirčių darbe rizikos. Siekiant nustatyti neblaivius darbuotojus darbo vietose, naudojami įvairūs metodai – nuo tiesioginių stebėjimų, visuomenės apklausų  (kuomet pats žmogus pildydamas anketą pasisako, kad atėjo į darbą neblaivus) iki blaivumo patikrų ar neurologinių, laboratorinių tyrimų analizių.

Tyrimai liudija, kad neblaivumas darbo vietoje yra didelė problema, todėl jos sprendinių turi ieškoti visi – tiek politikai, tiek darbdaviai, tiek patys dirbantieji. Tarptautinė darbo organizacija saugumui jautriose industrijose (transportas, chemija ir pan.) rekomenduoja blaivumo patikras. Lietuvos įstatymuose yra nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui, jei pastarasis nenušalina nuo darbo neblaivaus darbuotojo, o darbuotojui – atsakomybė, jei jis neblaivus. Didesnis dėmesys yra sutelktas į transporto sektorių, kuriame blaivumo patikros atliekamos jau ilgą laiką. Deja, išsamių duomenų apie neblaivių (pagiringų) darbuotojų atėjimą į darbą bei alkoholio vartojimą darbe Lietuvoje nėra.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2014 m. alkoholinių gėrimų darbovietėse visiškai nevartojo 55 proc. dirbančiųjų. Bent kartą per paskutinius 12 mėn. alkoholį darbe vartojo 15 proc., o bent kartą apsvaigę į darbą atėjo 6 proc. darbuotojų. 43 proc. šios apklausos dalyvių nurodė, kad jų darbo vietoje yra priimtina vartoti alkoholinius gėrimus ypatingomis progomis (per gimtadienius, Naujuosius metus ir kt.), iš kurių kas antram darbuotojui darbdavys tai daryti leidžia.

Nauji duomenys apie neblaivius asmenis darbo vietoje

Naujesnių bendrų duomenų, surinktų per visuomenės apklausas visų Lietuvos dirbančiųjų mastu, nėra. Tačiau gana daug informacijos ir duomenų šia tema galima pasitelkti iš šiuo metu sparčiai įvairiuose ekonomikos ir verslo segmentuose diegiamų inovatyvių darbuotojų blaivumo patikros priemonių ir sistemų.

Viena tokių sistemų yra VGTU mokslininkų ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ specialistų sukurta biometrinė blaivumo patikros sistema dirbkblaivus.lt. Ši blaivumo patikros sistema veikia automatizuotai, o patikrinimas trunka vos 9 sekundes ir duomenys keliauja į duomenų bazę. Jeigu darbuotojas neblaivus – darbdavys gauna apie tai pranešimą žinute ir gali imtis atitinkamų priemonių. Kasdien sistemoje yra atliekama apie 25 000 testų.

Remdamiesi šios sistemos kaupiama centralizuota duomenų baze, kurioje užfiksuoti paskutinių 6 mėnesių blaivumo patikros rezultatai, įvairiais pjūviais išanalizavome 731 174 atvejų duomenų bylą.  

Mūsų atlikta analizė rodo, kad iš visų tikrintų darbuotojų 0,33 procentai atėjo į darbą neblaivūs. Dažniausiai tai buvo labai lengvas girtumas, vidutiniškai 0,37 promilės, tačiau buvo atvejų, kai darbuotojas atėjo į darbą ir esant labai sunkiam 3 promilių girtumui. Įmonėse, kuriose atliekama neblaivumo patikra, apsvaigusių darbuotojų dalis yra santykinai maža, o vidutinis girtumo laipsnis – mažas. Taigi galima daryti prielaidą, kad blaivumo patikra veikia kaip prevencinė priemonė – tai patvirtina ir neblaivumo pasiskirstymas pagal atskirus ūkio sektorius.

Pavyzdingiausi – transporto sektoriaus darbuotojai

Rezultatai atskleidė, kad rečiausiai į darbą neblaivūs atvyksta transporto sektoriaus darbuotojai. Nors viešojoje erdvėje dažniau atkreipiamas dėmesys į transporto ir statybų sektorius, tačiau blaivumo patikros rezultatai atskleidė, kad žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai į darbą ateina neblaivūs net penkis kartus dažniau. Keturiskart daugiau apgirtusių darbuotojų yra atitinkamai apdirbamosios gamybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose, tris su puse karto – administravimo ir aptarnavimo, triskart – statybos, ir dukart – apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose (žiūrėti 1 pav.).

Viena iš priežasčių, kodėl transporto sektoriuje neblaivumas paplitęs mažiausiai, gali būti dvigubas testavimas – atsitiktinės vairuotojų patikros, kurias jau gana ilgai vykdo kelių policija. Prie to prisideda ir visuomenės sąmoningumo kėlimo veikla, pavyzdžiui, „Stop karui keliuose“. Tuo tarpu sektoriuose, kuriuose blaivumo patikros neturi gilių tradicijų, situacija yra žymiai prastesnė.

Daugiausia neblaivių darbuotojų – pirmadieniais

Maždaug trečdalis alkoholį vartojančių asmenų jį vartoja žalingai, t.y. iki prisigėrimo. Šią problemą dar kartą patvirtina ir blaivumo patikros rezultatai. Analizė parodė, kad neblaivūs darbuotojai į darbą dažniausia ateina pirmadieniais (žiūrėti 2 pav.). 

Pirmadieniais neblaivių darbuotojų užfiksuojama beveik du kartus daugiau nei kitomis savaitės dienomis. Tokia situacija rodo, kad darbuotojai savaitgaliais išgeria per didelius kiekius ir, akivaizdu, alkoholio vartojimas užsitęsia per ilgai. Į šiuos rodiklius dėmesį turėtų atkreipti ir darbdaviai, ir darbuotojai.

Ar blaivumo patikra yra veiksminga?

Mūsų tyrimo duomenimis, patikra kaip prevencinė priemonė gali būti efektyvi (pavyzdžiui, transporto sektoriaus atvejis), tačiau tik organizacijos lygmenyje. Tačiau vien blaivumo patikros sistema nėra veiksminga alkoholio vartojimo mažinimo priemonė, nes darbuotojai, kurie linkę nespręsti šios problemos, išeina iš darbo ir susiranda darbovietę, kurioje blaivumo patikros nėra atliekamos. Todėl visuomenės lygmenyje problema išlieka nepakitusi.

Yra autorių, teigiančių, kad darbovietėse, įsidiegusiose blaivumo patikros sistemas, išauga neatvykimo į darbą skaičiai (dėl pristatytų medicininių pažymų ir nepateisinamų pravaikštų). Tai tik patvirtina, kad nuolatiniai patikrinimai yra veiksminga prevencinė priemonė, atgrasanti eiti į darbą neblaiviam. Taip pat pabrėžiama, kad įmonės, kurios įdiegia blaivumo patikras, kelia savo įvaizdį, viešai deklaruodamos saugumo ir socialinės atsakomybės politiką. Greta to, jos įgyja ir galimybę suformuoti nuo alkoholio nepriklausomų darbuotojų kolektyvą, atveria galimybę darbuotojams laiku pastebėti asmenines alkoholio vartojimo problemas ir jas spręsti.