Pagrindinė problema su patarimais, kaip praturtėti, kuriuos išsako patys sėkmingiausi verslininkai pasaulyje, yra paprastas nurodymas: vien todėl, kad Elonas Muskas, dirbdamas 120 valandų per savaitę, pasiekė tokių aukštumų, tai nereiškia, kad jums, dirbant tiek pat laiko, pasiseks taip pat. Žinoma, dabar nekalbame apie tai, ar E. Muskas gyvena svajonių gyvenimą; tai priklauso nuo jūsų pomėgių. E. Muskas dirba nežmoniškai daug, nes jis to nori. Mes galime ginčytis apie psichologines to šaknis: ar tai kyla iš noro padėti žmonijai, ar tai visgi – patologinis darboholizmas ir beviltiškas noras įrodyti sau, kad gali? Bet kokiu atveju, iki tam tikro lygio, Elonui Muskui tai patinka; tuo tarpu, jei jūs bandytumėte laikytis tokios dienotvarkės, jūs verstumėte save dirbti. Tą patį modelį galima pritaikyti ir mažau ekstremaliems patarimams. „Rašyk kiekvieną dieną“ patarimas neatneš naudos, nebent jūs norėsite rašyti. Tas pats galioja visiems tokio pobūdžio pratimams, jei jūs bent šiek tiek nesimėgausite tuo, ką darote, ilgai nesugebėsite laikytis rėžimo.
Pasidomėjus hiperproduktyvaus vokiečių sociologo Niklo Luhmano biografija, anksčiau minėtos tiesos ima aiškėti. Kaip kitaip N. Luhmanas būtų sugebėjęs išleisti 58 knygas, šimtus straipsnių ir, negana to, dar kelias knygas po savo mirties, nes paliko galybę rankraščių? Todėl, kaip N. Luhmanas sako, „aš niekada neverčiau savęs daryti to, ko nenoriu. Jei aš užstringu, aš imuosi kitos veiklos.“ Tai skamba kaip per didelis nuolaidžiavimas sau, bet ar „toks būdas, kai neverti savęs dairyti to, kas nepatinka, nėra prasmingesnis, jei jis lemia nepaprastą produktyvumą?“,- rašė Ahrenas.
Manau, visiems teko išbandyti begales laiko planavimo technikų, bet rezultatas visuomet būdavo tas pats, tad peršasi mintis, jog darbai įgyvendinami tuomet, kai juos daryti yra smagu. Produktyvumo paslaptis yra paprasta: darykite tai, kuo jūs galėsite mėgautis.
Ar norėtumėte tam paprieštarauti? Daugelis išgirdęs šią paprastą tiesą išsigąsta, jog leisdami sau daryti tai, kas patinka, praleistų dar daugiau laiko naršydami internete ar valgydami saldumynus, vietoje to, kad užsiimtų prasminga veikla. Tame yra dalis tiesos: jei tai sunkaus darbo pradžia, jūs dažnai turite pastūmėti save dirbti ir priminti sau, kad jums nereikia norėti dirbti tam, kad pradėtumėte. Tačiau pradėjus daryti užduotį, būtent mėgavimasis ja palaikys jūsų motyvaciją, o ne įvairios produktyvumo technikos. Iš tikrųjų skirtingos technikos net gali pabloginti esamą situaciją: jei jūs versite save dirbti prie tam tikro projekto, pavyzdžiui, keturias valandas per dieną, jūs labai greitai imsite nekęsti to, kas anksčiau jus įkvėpdavo.
Kiti prieštarauja tokiai idėjai, nes neturi prabangos dirbti prasmingo darbo, todėl jie negali planuoti savo dienos taip, kad visos veiklos neštų džiaugsmą. Tai tiesa. Bet tai nesikerta su N. Luhmano pasiūlyta produktyvumo idėja. Šiuo atveju problema slypi visuomenėje, kurios jokia produktyvumo technika nepataisys.
Skaityti komentarus