„Modelis galėtų būti arti 50 ir 50 (proc. – BNS) valstybė su privačiu investuotoju“, –  antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras.  

Anot jo, valstybinis bankas galėtų kredituoti smulkų verslą, tačiau premjeras abejoja, ar jis turėtų imtis mažmeninės bankininkystės.  

„Kalbant apie verslo kreditavimą, ypatingai apie smulkiojo ir vidutinio verslo, alternatyva (valstybinis bankas – BNS) galėtų būti. Skeptiškai žiūrėčiau, jeigu mes kalbėtume apie mažmeninės bankininkystės rinką. Ji pakankamai gerai užpildyta. Nors turime signalų, kad ta paslauga traukiasi iš regionų ir žmonės lieka be finansinių paslaugų“, – sakė S. Skvernelis. 

„Pandeminė situacija dar kartą parodė, kad valstybė turi turėti kažkokią alternatyvą“, – pridūrė jis. 

Pasak Vyriausybės vadovo, buvo ypač sunku rasti finansinių tarpininkų, kurie skirstytų valstybės pagalbą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms šalies įmonėms, ypač mažoms: „Surasti finansinį tarpininką buvo neįmanoma misija.“

Paklaustas, kiek valstybei kainuotų tokio banko steigimas, S. Skvernelis teigė, kad kol kas reikia kalbėti apie principą, koks tai bankas būtų, kaip bus užtikrinamos rizikos, veiklos skaidrumas.  

Valdantieji Seimui siūlo įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimui ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Banką siūloma steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu. Valstybinis plėtros bankas turėtų bankinę licenciją, jį prižiūrėtų Lietuvos bankas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.