Penktadienį G. Nausėda pranešė, kad siūlys Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

G. Nausėda taip pat teiks įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį GPM tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių lygio (iki 4000 eurų „ant popieriaus”).

Šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą NPD didinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas Eltai sakė, kad siūlomos priemonės yra tinkamos, tačiau jų reikėjo daug anksčiau.

„Tokių priemonių norėjosi daug anksčiau ir galbūt to turėjo imtis Vyriausybės žmonės. Tos išmokos turėjo būti duodamos daug greičiau tam, kad amortizuotume vartojimo susitraukimą. Vaikų išmokas tikrai galime palaikyti, nes supraskime, kad dalis žmonių neturi pajamų arba stovi prastovose ir tokių žmonių yra apie 300 tūkst. Jiems tai bus didelė paskata“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Kalbėdamas apie GPM tarifo mažinimą, jis sakė, kad trumpalaikė lengvata bus efektyvi, tačiau galima diskutuoti ir apie ilgalaikes priemones.

„GPM tarifo mažinimas yra teisingas veiksmas keliais aspektas, – vienas dalykas, tai yra GPM suvienodinimas su kitomis pajamų rūšimis. Galbūt reikia diskutuoti apie tai, kad ilgainiui bandytume siekti 15 proc. darbo santykiams apmokestinimo ir tai galėtų būti ilgalaikis procesas, bet akivaizdu, kad ir trumpalaikis GPM sumažinimas yra efektyvus, nes tai paliks žmonių kišenėse daugiau pinigų. Kas yra svarbu, kad jie atitenka finansiškai aktyviems žmonėms, kurie greičiausiai tuos pinigus ir išleis, skirtingai nuo kitų grupių, kur gali nueiti į taupymą“, – sakė M. Dubnikovas.

Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) išplėtimą jis taip pat vertino teigiamai.

„Žmonės tikėjosi šiais metais 5–7 proc. atlyginimų augimo. Akivaizdu, kad dėl viruso šito augimo nebus, nes nėra iš ko kelti, kai vartojimas stoja, ir šis prezidento siūlymas duos tam tikrą pajamų didėjimą tiems aktyviems žmonėms“, – kalbėjo finansų analitikas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Eltai sakė, kad šiomis priemonėmis žengiama į antrąjį ekonomikos skatinimo etapą, kai kalbama apie tai, kaip spartinti ekonomikos atsigavimą.

„Pirmasis etapas buvo, kai buvo siūlomos priemonės padėti gyventojams, praradusiems darbą, (teikti – ELTA) įmonių likvidumo paskolas – visas tas priemones, kurios padėjo išgyventi sudėtingiausią laikotarpį. Dabar jau kalbama apie tai, kokių reikia priemonių, kad ekonomikos atsigavimas būtų kuo spartesnis, kad neatsirastų ilgalaikio nedarbo lygio, kad būtų galima kuo greičiau grįžti į prieškrizinį lygį“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tačiau, jo teigimu, dabar metas kalbėti apie tai, kaip skatinti investicijas.

„Ko dabar trūksta – tai pagalvoti, kokiomis mokestinėmis priemonėmis būtų galima paskatinti investicijas, nes didelė dalis tų bedarbių, kurie prarado darbą apgyvendinimo, turizmo, maitinimo sektoriuje, gali būti, kad negaus darbo, ir turbūt yra gera proga paskatinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas, kurių pagalba atsirastų naujų darbo vietų ir kur būtų galima sumažinti dabar gana didelį bedarbių skaičių“, – sakė ekonomistas.

„Turbūt matysime aštrėjančią kovą tarp Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, protekcionistinė kova sustiprės, daug gamintojų norės susigrąžinti gamybą iš Kinijos į Europą, susitrumpinti tiekimo grandines, sumažinti priklausomybę nuo tiekimo iš to regiono. Čia gali atsirasti galimybės tokioms valstybėms, kaip Lietuva, – pritraukti investicijas ir aptarnauti dideles ES pramonės įmones. Tam, aišku, reikia palankesnės mokestinės aplinkos ir manau, kad apie tai jau reikia kalbėti“, – pridūrė N. Mačiulis.

Bendra G. Nausėdos siūlomų priemonių vertė siekia apie 500 mln. eurų.