Išorinė motyvacija

Mokymosi motyvacija gali būti vidinė ir išorinė. Išorinė - tai tam tikra skatinimo sistema, kai vaikas yra skatinamas mokytis. Pvz. mažesni mokiniai renka sauleles, vyresni vaikai gauna taškų ir juos iškeičia į pinigus ir pan. Kai kalbame apie mokymosi motyvaciją, dažniausiai visi kalba apie išorinę motyvaciją. Tačiau visi kalbantieji nori, kad mokiniai elgtųsi taip, lyg jie būtų motyvuoti iš vidaus. Suaugę, tiek tėvai, tiek mokytojai, nori padaryti išoriškai nedaug, tačiau tikisi iš vaikų didžiulio vidinio pokyčio. Tai kelia daug nesusipratimų ir konfliktų. Verta žinoti, kad motyvuoti išoriškai nėra blogai. Vienus vaikus motyvuoja pinigai, kitus - dovanos, dar kitus - pastiprinimas ir tikėjimas jais, dar kitus - kitų žmonių pripažinimas ir populiarumas.

Manoma, kad pinigai motyvuoja verslininkiško charakterio vaikus. Ką visa tai reiškia? Atrask, kas motyvuoja tavo kiekvieną vaiką ir motyvuok. Tai nereiškia, kad vaiką reikia užmėtyti pinigais ar dovanomis. Nepraraskime sveikos nuovokos. Geriausia yra mokslų nepadaryti gyvenimu. Tuomet bus pusiausvyra. Mokytojai nedovanos dovanų ir neduos mokiniams pinigų, todėl jiems belieka "aukštojo pilotažo" motyvavimo būdai: palaikymas, pasidžiaugimas, pagyrimai, šypsena, sudėtingesnių užduočių kūrimas ir pan.

Vidinė motyvacija

Vidinė motyvacija - tai tam tikra mokinio duotybė, kuri gali būti stiprinama arba ne. Visi žmonės yra skirtingi, todėl ne visi yra stipriai motyvuoti. Tačiau jau pats laikas įsisąmoninti, ypač mokytojams, kad nemotyvuotų mokinių nėra. Nemotyvuotas žmogus - tai miręs žmogus. Net daržovė ir ta turi tikslą augti. Vidinė motyvacija yra labiau pastovi mokinio savybė, jai įtakos daro išorinė motyvacija. Todėl net ir labai motyvuotą vaiką pirmose klasėse prastas pedagogas ir reiklūs tėvai gali numotyvuoti. O mažai motyvuotą vaiką pirmoje klasėje profesionalas mokytojas ir mylintys tėvai gali labai pastiprinti. 

Kai mokytojas ir tėvai skatina vaiką mokytis savo šypsena, pastiprinimu, tikėjimu ir meile, tai daro didžiulį poveikį vaiko asmenybei. Žinokime: vaiko mokymosi motyvacija niekuo nesiskiria nuo suaugusiojo mokymosi motyvacijos. Mokytis reikia visą gyvenimą. Todėl tarp nesimokančių suaugusiųjų yra daugiau menkos motyvacijos vaikų. Besimokančių suaugusiųjų entuziazmas skatina ir vaikų vidinę motyvaciją mokytis.

Motyvacija kinta

Dažniausiai matome labai motyvuotus pradinukus. Dalykininkai teigia, kad nuo penktos klasės mokinių motyvacija silpnėja. Ir taip, ir ne. Kai vaikų žingeidumas yra sutrikdomas, kai vaikams akcentuojamos jų nesėkmės ir klaidų paieška yra "naujoji pedagogų religija", mokymosi motyvacija silpnėja. Kai vaikų žingeidumas patenkinamas, kai vaikams augant jie atranda ne tik daugiau atsakomybės, bet ir laisvės kurti mokymosi procesą, mokinių mokymosi motyvacija yra stiprinama. Nesitikėkime, kad su metais, praleistais mokykloje, mokymosi motyvacija stiprės. Mat ir mokymo motyvacija silpnėja, priklausomai nuo metų, praleistų  mokykloje. 

Dauguma mokytojų, kurių darbo stažas yra didžiulis, kankinasi dėl perdegimo sindromo ir jie nedega entuziazmu. Tai kodėl mokiniai turėtų elgtis kitaip? Tiek mokytojams, tiek tėvams eiti kiekvieną dieną į darbą yra ne visai maloni rutina. Vaikams irgi. Nenorėkime, kad vaikai lyg paklaikę visada būtų motyvuoti. Vieniems dalykams vaikas yra labiau motyvuotas nei kitiems. Bėda prasideda tuomet, kai pakankamai protingą vaiką tėvai ir mokytojai verčia stengtis visada ir visur. Taip yra pertempiama vaiko psichika. Kulminacija pasiekiama prieš kontrolinius, egzaminus ir pan. Stebėkime mokinius; jei jie dažnai serga, vadinasi, imuninę sistemą silpnina didžiulė patiriama įtampa. Atminkime: mokymasis - tai nėra gyvenimo tikslas. Neperlenkime lazdos.