Pedagogas nuo Dievo

Neturėkim vilties sutikti tik dangiškus pedagogus. Mes sutiksime tokius, kokių mums ir mūsų vaikams reikia labiausiai. Visi pedagogai yra nuo Dievo. Net jei patys pedagogai to nežino. Net jei mes to nežinome. Susitikimai su įvairiais mokytojais pažadina įvairius mūsų sielos aspektus. Vieni mokytojai mus skatina labiau pasitikėti savimi, kiti - savo vaiku, dar kiti - tapti atkaklesniais, budresniais, prisiimti daugiau atsakomybės už vaikų ugdymą ir auklėjimą. Juk rytų išminčiai moko: mes neturime nei priešų, nei draugų, nes visi yra mums mokytojai. Todėl atmink, kad ir pedagogams galioja dėsnis: jie visada daro geriausia, ką gali padaryti. Tikėk tuo. Ši sveika nuostata padės išvengti konfliktų ten, kur jų nereikėjo patirti. Ši išmintinga nuostata padės pedagogo profesijoje matyti daug žmogiškumo, šviesos, tiesos, meilės ir vilties. Ši nuostata - tai raktas į pilnaverčius santykius.

Pedagogas irgi žmogus

Ši frazė yra labai graži, nes pasako, kad mokytojas yra žmogus. O būti žmogumi, tai nebūti gyvūnu. Tačiau nenustebk, kad šiuolaikiniai mokytojai šią frazę naudoja savo netinkamo elgesio pateisinimui, pvz. rėks ant vaikų ir sakys, kad "aš gi žmogus, turiu teisę pykti", rūkys už kampo mokyklos teritorijoje ir sakys, kad "aš gi žmogus, turiu teisę rūkyti", meluos vaikams apie gyvenimą, kurio patys negyvena, ir teisins savo melą - "aš gi tik žmogus, o kas nemeluoja?". Ne mūsų, tėvų reikalas, auklėti pedagogus. Ne mūsų, tėvų, reikalas yra sužiūrėti pedagogų ydas, silpnumus ir kitas nepageidaujamas elgesio apraiškas. Rekomenduoju taikyti tokią praktiką: kai matote ar girdite tai, kas jums nepriimtina, stebėkitės ir galvokite, kad jums pasisekė, nes jūsų gyvenime to nėra. Tačiau būkite labai savikritiškas: jei nenorite, kad pedagogas žemintų jūsų vaiko, o pats sau leidžiate tą daryti, priimkite tokį pedagogo elgesį kaip pamoką sau. Mat galioja dėsnis: jei jūs nemylite savo vaiko kaip galite geriausiai, kodėl svetimas žmogus turi mylėti ir elgtis tik išmintingai. Juk mokytojai - tai tokie patys žmonės kaip mes. Tik kitos profesijos.

R+B+V

Dominuojanti trejybė dabartinėje mokykloje yra tokia: rezultatai, baimė, vykdymas. Dauguma pedagogų bet kokia kaina siekia rezultatų. Tai yra bene vienintelis dalykas, kurį skaičiuoja pedagogai savo ugdymo procese. Santykiai vystomi tik tuomet, kai yra rezultatai. Todėl, jei tavo vaikas yra akademinis žmogus, su tavim bendraus daug dažniau ir maloniau. Jei tavo vaikas yra neakademinis žmogus, su tavimi bendraus mažiau, rečiau ir gal net nelabai maloniai. Paprastai mokykloje mokytojams, socialiniams pedagogams, mokyklų psichologams ir vadovams trukdo visi, kurie nesimoko stropiai ir uoliai, kurie turi daug kitų interesų gyvenime be mokslų, kurie nepretenduoja į "šimtukininkus", kurie savo gyvenimo nesieja su akademiniais mokslais. Baimė - kitas svarbus dalykas. Visi visko bijo. Ir tu turi bijoti. Ir tavo vaikas turi bijoti. Ko nors. Jei tu rūpiniesi savo vaiko psichologine savijauta ir kelias dienas neleidi vaiko į mokyklą dėl mokykloje patirti smurto, mokyklos vadovas grasina tau "vaikų teisėmis". Mat tavo elgesys rodo, kad tu nebijai, o jis - būtinai kažko bijo, todėl jam reikia kompanijos. Jei tavo vaiko auklėtoja bijo kalbinti dalykininkus dėl jų keisto elgesio pamokų metu, ji nori, kad ir tu bijotum kalbinti, todėl būtinai įspėja dėl "užsisėdimo". Vykdymas - tai irgi labai svarbu. Visi reikalauja daugiau vykdyti ir mažiau mąstyti. Todėl "mąstantys išsišokėliai" mokykloje nepageidaujami: nei vaikų, nei kolegų, nei tėvų pavidalu. Ką daryti tau? Gali būti, kad tu irgi jau perėmei šią trejybę ir instaliavai ją į savo smegenis. Aš tau siūlau alternatyvą: ramybė, bendruomeniškumas, viltis. Tai tik viena galima alternatyva. Visada gali susikurti geresnę!