Žinios yra lyg kokoso medis, natūraliai vandenį gėlinantis augalas - jos veda mus iš druskingo dumblo į tyrą palaimą. Lai tai būna žinoma atsakingiems švietimo kūrėjams!

Egzistuoja mąstymo būdas, kai nuolat ieškome trūkumų, net prie geriausių aplinkybių. Deja, bet toks mąstymo būdas nepadeda suprasti jokio mokslo. Jei manysime, kad žinias imantis turi daug trūkumų, nieko jam ir neperduosime. Vienas rytų išminčius sako: jeigu tau rūpi tik duobės, neišvysi dalykų didingumo. Lai tai būna žinoma visiems, kurie prisilies prie mokinių!

Žinios, brukamos be meilės, yra lyg peilis, pjaustantis širdį. Žinios, atiduodamos su meile, pripildo širdį įvairiausiais skoniais. Lai tai būna žinoma visiems, kurie susitiks su mokiniais!

Kiekvienas žmogus nuo pat gimimo trokšta pažinti visus gyvenimo slėpinius, mokė Vydūnas. Žmogaus smalsumas, troškimas pažinti, ištyrinėti - tai nenutildomas, niekada nepasotinamas žinojimo ir išmanymo dėsnis. Lai šiuo žinojimu gyvena visi suaugę, kurie moko vaikus!

Atminkime: išorinis pasaulis visuomet yra statybinė medžiaga vidinio pasaulio karalystėms kurti. Privalome būti atidūs, siūlydami mokslo žinias, teiginius, teoremas, istorijas vaikams, nes tai nulemia jų ateitį. Visa tai taps ateities žmogaus vidinio pasaulio dirvožemiu. Jame augs sodai. Ir tik po daugelio metų žmonės savo vidiniais pasauliais turtins išorinį pasaulį. Taip kartos dalinasi išmintimi. Mokslas, atiduodamas mokyklose, - tai lyg saulė, kuri šviečia ir už tai nieko neprašo. Mat jai užtenka, kad vėliau įvairiose dirvose bus sėjamos sėklos, auginami įvairių rūšių augalai. Lai tai būna žinoma visiems, kuriems rūpi šviesi Lietuvos ateitis!

Mokslo dėsniai visiškai nesiskiria nuo gamtos dėsnių. Ką paslepiame, tą prarandame, kuo pasidaliname, tą turime amžinai. Todėl ypatingai svarbu įsisąmoninti mokslo perdavimo dėsnius: be meilės, vilties ir tikėjimo mokslas yra beprasmis. Juk net ir prastas sodininkas nekaltina saulės, kad jo sode nežydi gėlės. Lai tai būna žinoma tėvams ir mokytojams, kurie nori gėlių žydėjimo bet kokia kaina!

Žinokime: mokslas - tai laisvė! Žinios negali įkalinti, riboti, mažinti, menkinti ar skriausti. Visa tai kyla iš nežinojimo, puikybės, mokymo savanaudiškumo, egoizmo. Žinios augina sparnus tik meilės, tikėjimo ir vilties dėka. Santykiai, kai mokinys ir mokytojas kuria draugystę, padeda tvirtai stovėti ant žemės ir priimti net ir tas žinias, kurios yra būtinos, bet nebūtinai, lengvos.

Lietuvos švietimo sistemai nereikia naujų žmonių - mes esame apdovanoti pačiais geriausiais mokytojais!

 Lietuvos švietimo sistemai nereikia kitokių mokinių - mes esame apdovanoti veržliais kūrėjais, kurie laimės ir sėkmės siekia ne tik akademiniame moksle, bet ir paprastame "bediplominiame" gyvenime!

 Lietuvos švietimo sistemai nereikia kitokių valdytojų - esamiems užtenka prisiminti savo atkaklumą, tvirtumą, sąžiningumą ir atsidavimą Lietuvai!

 Lietuvos švietimo sistemai nereikia dar vienos reformos ar naujovių - mums verta keisti požiūrį, plėsti sąmonę, kad į ją pagaliau tilptų tai, ką jau seniai Lietuvai davė išminčiai, padėdami kurti lietuvišką tautinę mokyklą!