°C
      2024 04 25 Ketvirtadienis

      Montessori auklėjimo principai: ką mes pamirštame?

      Nuotrauka: Foter nuotr.

      2018-06-15 15:00:00

      Vaikas nuo ankstyvos vaikystės turi jausti, kad gali būti savimi.

      Į posovietinę Lietuvą atkeliavęs Marios Montessori propaguojamas vaikų auklėjimo metodas sukėlė tikrą bumą. O kaip gi: ilgus metus darželių auklėtojos buvo valdytojomis. Ne auklėtojomis, ne mokytojomis, ne draugėmis – valdytojomis, tuo košmaru, kuriam vaikai turėdavo be kalbų paklūsti, nieko neprašyti, nereikalauti ir neišsišokti, tai yra – būti kaip visi. O čia, prašom – svarbiausia yra požiūris į vaiką, pagarba jo asmeniui. Negana to, ne suaugęs žmogus yra vaiko mokytojas, o vaikas moko suaugusįjį!

      Maria Montessori padėjo tūkstančiams vaikų užaugti savimi pasitikinčiais, protingais ir mąstančiais žmonėmis. Ji mylėjo vaikus ir laikė kiekvieną mažąjį žmogutį asmenybe. Pats svarbiausias daktarės Montessori mokymo filosofijos pagrindas  – vaikas mokosi jam geriausiai tinkamu tempu nekonkurencingoje aplinkoje. Vaikas turi jaustis  nepriklausomas, laisvas, be apribojimų ir gerbiamas. Pirmieji šešeri vaiko gyvenimo metai – patys svarbiausi jo auklėjime ir mokyme.

      Jos įdėjų ir mokymo šalininkas Timas Seldinas, 40 metų dėstęs Montessori mokykloje, išleido knygą “How To Raise An Amazing Child the Montessori Way”. Joje jis išdėstė, kaip užauginti laimingą, protingą ir  savimi pasitikintį vaiką. Pateikiame keletą knygoje pateiktų M.Montessori ir T.Seldino vaiko auklėjimo ir asmenybės vystymo principų.

      • Ne kiekvienas mokytojas tampa tėvu, bet kiekvieni tėvai turi būti mokytojais.
      • Neveskite savo vaikų, o eikite jiems iš paskos. Vaikai gali jums daug ką “papasakoti” apie savo poreikius ir interesus, jei tik rasite laiko atkreipti į tai dėmesį.
      • Sena patarlė sako, kad vaikai mokosi iš gyvenimo. Maria Montessori su tuo sutinka.
      • Negėdinkite vaiko dėl jo elgesio, kitaip jis išmoks viena: “atsigroti” ant kitų žmonių. 
      • Pirmaisiais gyvenimo metais muzikos klausymas vaikui yra labai svarbus vystymosi stimulas. Dainuokite jam nuo gimimo. Dainelės ir lopšinės tampa pirmaisiais vaikystės prisiminimais. Garsai ir ritmas formuoja muzikinio išsilavinimo pagrindą.

      • Gerbiami ir palaikomi vaikai yra emociškai stabilesni, nei pastoviai nuo visko saugomi mažyliai.
      • Vaikai svajoja tapti suaugusiųjų pasaulio dalimi. Darbas jiems patinka lygiai tiek pat, kiek žaidimai, jei tik leidžiama jį dirbti.
      • Mažyliai nuo ankstyvo amžiaus daugelį dalykų nori atlikti savarankiškai. Padėdami vaikui išmokti ką nors padaryti pačiam, mokote jį pasitikėti savo jėgomis.
      • Jei vaiką išmokysite, kad kiekvienas daiktas turi savo vietą, į kurią jį reikia gražinti pasinaudojus, formuosite tvarkos jausmą.
      •  Jei vaikas sulaužė žaislą, neišmeskite jo. Pabandykite sutaisyti ir sugalvokite įdomų žaidimą su naujai gimusiu žaislu.
      •  Mokykite vaiką gražiai elgtis su savo žaisliukais. Jei jis ką nors sulaužė, nebarkite, o geriau parodykite, kaip teisingai juo naudotis.
      •  Leiskite ką nors vaikui sulaužyti ar sudaužyti. Tai patirtis, kuri padės ateityje atsargiai elgtis su daiktais.
      •  Klaidos – geras būdas parodyti, kaip kažką teisingai atlikti ir išspręsti iškilusias problemas. Leiskite vaikams klysti, taip jie mokosi.
      •  Sugebėjimas pasirūpinti savimi – nuo rankų plovimo iki dantų valymo – padeda vaikui patikėti savo jėgomis.

      •  Vaikai nežino, kaip darbus atlieka suaugusieji, todėl dažnai atrodo, kad paprasčiau viską padaryti patiems nei leisti jiems. Bet jei jūs kantriai žingsnis po žingsnio viską aiškinsite ir rodysite vaikui, tai išmokysite jį naujų įgūdžių ir suformuosite požiūrį į darbą.
      •  Mažyliai neskiria, kas gerai, o kas blogai. Jie gyvena čia ir dabar, ir jei ko nors įsigeidžia, tai “tuoj pat”.
      •  Žinoma, vaikai daug kuo skiriasi nuo suaugusiųjų, bet kiekvienas jų – maža asmenybė, kuri, būdama šalia mūsų, ilgam įsimena visus vaizdus, garsus, kvapus ir žodžius.
      •  Jūsų namai yra ideali vieta moksliniams eksperimentams, padedantiems vaikui suprasti, kaip veikia pasaulis.
      •  Atminkite, kad vaikas – mažas žmogus! Jis gali išsigąsti, imti liūdėti ar pasijusti vienišas. Ar susapnuoti baisų sapną. Atidžiai stebėkite vaiką, klausykite jo. Ir greitai neklysdami ir be žodžių suprasite, kaip jaučiasi vaikas.
      •  Geriau vaikui paaiškinti, kaip teisingai pasielgti, nei laukti, kol jis suklys ir tada išbarti.
      •  Vaikas nuo ankstyvos vaikystės turi jausti, kad gali būti savimi. Jei mažylis nutars, kad neatitinka tėvų lūkesčių ir jie juo nusivylė – augs nelaimingas.
      •  Kai vaikas isterikuoja, tėvai sunkiai valdosi. Bet atminkite: jūs vyresni ir išmintingesni, o tai reiškia, kad jūs turite elgtis kaip suaugusieji.
      •  Daugelis tėvų mano, kad “drausmė” reiškia “bausmę”. Deja. Iš tikrųjų tai reiškia “mokymą”.

      •  Bet kuris vaikas patikrina taisyklių griežtumą. Tai vystymosi ir brendimo procesas. Dažnai mažylis taip išreiškia nesuprantamus jausmus ir pagal suaugusiųjų reakciją mokosi susitvarkyti su savo emocijomis.
      •  Pasistenkite neuždavinėti vaikui retorinių klausimų, pavyzdžiui: “Kiek kartų tau reikia tai kartoti?” Atsakymas paprastas: “Tėti, aš nežinau kiek kartų man reikia tai kartoti!” Užduodami kvailus klausimus, gausite kvailus atsakymus.
      •  Žaiskite su vaikais žaidimus, kurie moko gerų manierų ir jie užaugs mandagūs ir išauklėti.
      •  Mažylis suvokia pasaulį iš savo amžiaus taško. Pažiūrėkite į pasaulį jo akimis ir jūs išmoksite stebėtis viskuo pasaulyje.
      •  Vaiko pasaulyje laikas teka lėčiau. Prisitaikykite prie jo ritmo ir kartu studijuokite tai, kas jį sudomino – ar tai būtų skruzdėlė, ar užrašas ant sienos, ar skylė jo kelnėse. Būkite kantrūs.
      •  Vaikams daug įdomiau pažinti pasaulį patiems, nei klausyti ką apie jį pasakoja kiti.
      •  Nė viena knyga su gražiausiomis nuotraukos ir įdomiais faktais nepakeis gyvos gamtos tyrinėjimo džiaugsmo.

      Skaityti komentarus