°C
      2021 01 26 Antradienis

      Ką daryti, kai vaikai nenori mokytis?

      Nuotrauka: Pixabay.com

      2020-12-03 11:00:00

      Daugelis tėvų susiduria su vaikų nenoru mokytis. Ką daryti ir ar iš viso įmanoma kažką pakeisti? 

      Tiesa ta, kad žinių ir mokymosi poreikis būdingas vaikams nuo pat gimimo. Suprasdami tai ar ne jie iš tikrųjų nuolat mokosi. Klausimas turėtų skambėti kiek kitaip: „Kodėl vaikai nenori įsisavinti mokyklos programos?“

      Žinoma, priežasčių gali būti daug ir kiekviena situacija turėtų būti vertinama atskirai, tačiau psichologai išskiria 6 dažniausiai pasitaikančias nenoro mokytis mokykloje priežastis. Pažvelkime į kiekvieną iš jų atidžiau ir pagalvokime, kaip tai išspręsti.

      1. Vaikams neįdomu ir  neaktualu tai, ko jie yra mokomi

      Mūsų vaikai gimė su išmaniaisiais prietaisais rankose ir jiems labai sunku suprasti, kodėl žmonėms reikia mintinai mokytis daugybos lentelę, jei jie gyvena skaitmeniniame pasaulyje. Viską galima rasti vienu paspaudimu! Tarsi močiutės mokytų mus rankomis skalbti upėje drabužius, kai turime skalbimo mašiną.

      Panašiai vaikai reaguoja į mūsų mokymosi reikalavimus. Žinoma, tėvai turi argumentų dėl loginio mąstymo ugdymo, žinių svarbos suaugus. Tačiau vaikai galvoja kitaip, jie nesuvokia ilgalaikės perspektyvos. Ir jei yra galimybė ką nors supaprastinti, jie mielai tuo pasinaudos.

      Padarykite mokymąsi kuo modernesniu! Planšetes, telefonus, kompiuterius paverskite į priemones, kurios apdeda mokytis, užuot blaškę vaikus! Atsisiųskite įdomių edukacinių programų, loginių žaidimų. Išmokykite vaiką ieškoti reikiamos informacijos paieškos sistemose. Ugdykite kritinį mąstymą. Išmokite filtruoti ir analizuoti informaciją.

      Kalbant apie mokyklos programą, padėkite vaikui, paaiškinkite principus, pakartokite. Atminkite, kad ši informacija jiems suvokiama daug kartų sunkiau nei mums jų amžiuje.

      2. Motyvacijos stoka

      Motyvacija atsiranda, kai yra nepatenkintas poreikis. Mūsų vaikai gyvena vartotojiškame pasaulyje. Dažnai nutinka taip, kad vaikai neturi laiko kažko norėti ir iškart viską gauna. Juk mes, kaip tėvai, stengiamės suteikti vaikams geriausią. Dėl to jie yra mažiau motyvuoti siekti tikslų, įskaitant mokymąsi.

      Dauguma moksleivių supranta, kad vis tiek gaus viską, ko nori. Tada kam vargti? Vaikai dažnai suvokia mokymąsi kaip formalumą, kurio reikalauja jų tėvai. Todėl sukurkite dirbtinius poreikius! Pavyzdžiui: motyvacijos sistema, kurioje bus galima surinkti reikiamą skaičių edukacinių taškų žaislui įsigyti, nuvykti į pramogų centrą.

      Labai svarbu skirti vaikams namų ruošos darbus pagal jų amžių. Kuo vyresnis vaikas, tuo sunkesnes užduotis jis turi atlikti. Tai drausmina vaiką ir ugdo atsakingą požiūrį į namų ir mokyklos pareigas.

      3. Ryškių dirgiklių, kurie atitraukia vaikų dėmesį, gausa

      Dabar mus supa didelis kiekis ryškių dirgiklių, kurie stipriai stimuliuoja smegenis. Žinoma, vaikas į tai reaguoja greičiau, todėl sunku pereiti prie labiau „neįdomių“ darbo, skaitymo, rašymo formų.

      Mokslininkai teigia, kad mūsų vaikai suformavo klipinį mąstymą. Jie sugeba suvokti trumpus, ryškius informacijos blokus. O kas reikalauja ilgo dėmesio ir aktyvios vaizduotės, jiems sekasi labai sunkiai.

      Susikurkite dienos režimą. Suplanuokite laiką taip, kad vaikai pirmiausia atliktų namų darbus ar mokytųsi, o tada žiūrėtų vaizdo įrašus, žaistų kompiuterinius žaidimus. Jei jums reikia paaiškinti sudėtingą temą, raskite įdomių, spalvingų vaizdo įrašų. Tai padės supaprastinti naujos medžiagos supratimo procesą.

      4. Sėkmės potyrių trūkumas

      Kai pasiekiame rezultatą, mūsų kūne išsiskiria dopaminas - džiaugsmo hormonas. Jei vaikui nuolat nesiseka, jis nejaučia malonumo. Laikui bėgant, mokymosi procesas pradeda kelti neigiamus jausmus, kartais vaikai net ima protestuoti.

      Jei tai dar labiau užtvirtiname pretenzijomis, priekaištais ir prievarta, vaikas gali užsidaryti savyje arba pasirinkti blogo elgesio strategiją. Tai iš tikrųjų yra gynybinės reakcijos. Širdyje vaikas jaučiasi nevykėliu ir dar mažiau stengiasi mokytis.

      Atkreipkite dėmesį net į mažiausius vaiko pasiekimus. Jei anksčiau buvo penkios klaidos, bet šiandien trys - tai jau yra sėkmė! Susitelkite į stipriųjų pusių ugdymą. Jei vaikas turi vieną ar kelis dominančius dalykus, dėmesys turėtų būti sutelktas būtent į juos. Neakcentuokite silpnųjų pusių ir nereikalaukite, kad jam sektųsi visai visi dalykai. 

      5. Baimė suklysti

      Daugelis vaikų taip bijo suklysti, kad patiria nuolatinį nerimą ir įtampą. Šioje būsenoje vaiko psichika greitai išsenka. Jis pradeda daryti daugiau klaidų ir dėl to jaudintis. Kartais vaikai atsisako atlikti užduotis, kad išvengtų klaidų.

      Sumažinkite vaiko lūkesčius. Vaikas eina mokytis į mokyklą. O kažko išmokti nedarant klaidų nėra realu! Neprašykite vaiko būti tobulu. Neurozė yra daug blogiau nei žemas įvertinimas!

      6. Neapibrėžtumas, psichologinis diskomfortas

      Kartais vaikai nenori eiti į mokyklą ir gerai mokytis dėl nesveikos psichologinės atmosferos klasėje. Priežastis gali būti klasės draugų patyčios, mokytojų žeminimas. Pagal statistiką, vienas iš keturių vaikų kenčia nuo patyčių mokykloje. Patyčios pasireiškia įvairiomis formomis - nuo fizinio smurto iki psichologinio spaudimo.

      Domėkitės vaiko mokyklos gyvenimu, tais aspektais, kurie nesusiję su mokymusi: su kuo jis draugauja, ką veikia pertraukų metu, kokie jo santykiai su mokytojais. Parodykite tikrą susidomėjimą vaiko gyvenimu. Tada laiku suprasite, ar jam kyla sunkumų ir kokie jie. Stiprus emocinis ryšys dažnu atveju gali padėti išpręsti kylančius sunkumus ir padėti vaikui geriau mokytis.


      Skaityti komentarus

      Hm 2020 16 12 08:16

      Jei vaikas nenori mokytis reikia giliai nusispjauti ant visokiu jo noru,paimti dirza ir vienakart ir visiems laikams iskiepyti jam zinias ne tik apie jo teises,bet ir apie pareigas!

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai